V. Radžiūno / LRT nuotr.

ES RUOŠIASI IR MAŽĖTI, IR STIPRĖTI?

2017-12-14 17:11
Mykolas Drunga, LRT.lt

Nors karšta paskutiniųjų dienų tema dar vis yra JAV prezidento siūlymas pripažinti Jeruzalę kaip Izraelio sostinę, daug spaudos dėmesio vėl sulaukia ir Europa. Joje vyksta ne tik sunkios skyrybos, bet taip pat girdėti ir stiprūs balsai už dar didesnį susivienijimą. Taigi – kur link Europa?

Pradėsime nuo skyrybų tarp Briuselio ir Londono. Pasak Rijekos Kroatijoje laikraščio „Novi List“, „gausėja ženklų, kad vadinamasis proveržis per Jungtinės Karalystės premjerės Theresos May pasitarimus Briuselyje – ir tai ypač Šiaurės Airijos klausimu – tebuvo tik niekuo neįpareigojantis ketinimų pareiškimas.

Tai reikštų, jog vis dar nėra pagrindo pradėti antrąją „Brexito“ derybų fazę. Didžiosios Britanijos vyriausybėje tvyro grynų gryniausias chaosas. Tokie ministrai, kaip užsienio reikalų Borisas Johnsonas ir iždininkas Philipas Hammondas, atstovauja visiškai priešingiems požiūriams.

Tad nenuostabu, kad vis dažniau pagalvojama, ar galima įsivaizduoti tokį dalyką, jog galų gale nebus jokio Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos“, – rašo Kroatijos regioninis dienraštis.

Danijos sostinės laikraščio „Politiken“ nuomone, „tai, kad vėlek vyksta „Brexit“ derybos, yra teisingas žingsnis klaidinga kryptimi. Teisingas, nes abiejų pusių sutarimas leistis į tolesnes derybas rodo atsakomybę ir realizmą.

Bet pats „Brexitas“ tai perdėm klaidingas – jis Europos istorijon įeis kaip kolosalus, tragiškas apsiskaičiavimas ir nieko daugiau.

„Globalizuotoje pasaulio ekonomikoje niekada nebus prasminga artimus ir didelėmis pastangomis sukurtus ryšius Europoje vėl sugriauti“, – rašo Kopenhagos politinis dienraštis.

Anot Dublino dienraščio „Independent“, „visos kitos 26 Europos Sąjungos šalys narės pripažįsta, kad Airija turi didžiausią priežastį susirūpinti. Abiejų salų – Britanijos ir Airijos – likimai tarpusavy susiję šimtmečių senumo prekybos, visuomenės, kultūros ir politikos saitais.

Per „Brexitą֧“ galėtų atsirasti vienintelė sausumos siena tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos. Blogų laikų sugrįžimas kartu su šia siena sudaro realų pavojų“, – rašoma Airijos sostinės laikraštyje.

O dabar prie priešingos tendencijos – ne Europos Sąjungą sumažinti, atskiriant ją nuo Didžiosios Britanijos, bet Europos Sąjungą sutvirtinti, dar labiau sustiprinant jos šalių narių tarpusavio ryšius. Tą pasiūlė Vokietijos socialdemokratų pirmininkas Martinas Schulzas.

Kaip rašo Miunchene leidžiamas dienraštis „Süddeutsche“, „jis reikalauja iki 2025-ųjų sukurti Jungtines Europos Valstybes, bėdos atveju paliekant už borto tokias Europos Sąjungos šalis, kurios iš tikrųjų dirba prieš Europą“.

Pasak šio laikraščio, „M. Schulzo numatyti laiko rėmai nerealistiški, tačiau pats jo siekis – teisingas. Juk tik federacinė Europos valstybė, – savo tautoms paliekanti daug savarankiškumo, – gali pasiekti, kad prancūzai, vokiečiai, lenkai arba portugalai išlaikytų savo suverenumą Donaldo Trumpo, Kinijos ar firmos „Amazon“ akivaizdoje“.

Emmanuelis Macronas jau kelis mėnesius laiko ištiesęs ranką Vokietijai. Kažkada ateis laikas, kai bus jau per vėlu ją nutverti“, – rašė Pietų Vokietijos dienraštis.

Pietvakarių Vokietijos laikraštis „Heilbronner Stimme“ teigė, jog M. Schulzo vizija iki 2025-ųjų sukurti Jungtines Europos Valstybes kreipiasi į visus tuos, kuriems Europa reiškia saugumą, taiką, gerovę ir gyvenimo šansus. Taip pat ir į tuos, kuriems ši Europos reikšmė savaime suprantama.

O M. Schulzas, jei Vokietijoje vėl bus sukurta didžioji socialdemokratų ir krikščionių demokratų koalicija, galės būti tasai, kuris entuziastingai sugriebs Prancūzijos prezidento E. Macrono ištiestą ranką.

Tuo tarpu „Europos pulsas“, kaip pasivadino, reaguodamas prieš kraštutinius nacionalstus, Frankfurte įsisteigęs už Europą pasisakantis jaunimo sąjūdis, dar stipriau tvinkčios.

„Jei viskas eis pagal M. Schulzo planą ir Europos tautos ir toliau gyvens taikoje, laisvėje, gerovėje, būtų labai daug laimėta“, – rašė Heilbrono laikraštis.

Bet esama ir kitokių nuomonių.

„Kas M. Schulzo fantazijose nuteikia neramiai“, – rašė Oldenburgo dienraštis „Nordwest-Zeitung“, – yra brutalus jo pasisakymų tonas, kad, girdi, Europos Sąjungos šalys-narės, nenorinčios prisidėti, turėtų lėkti lauk iš Europos Sąjungos.

Tuo socialdemokratų vadovas šaudo į rytų europiečius, kurie piktdžiugiškai džiaugiasi iš vokiečio lūpų girdėdami tokius šantažuojančius kareivinių garsus.

Taip, M. Schulzas skaldo, o ne vienija. Bet juk tarp nacionalinio šovinizmo ir europietiško fundamentalizmo pagal M. Schulzą dar yra daug vaisingų europietiškojo bendradarbiavimo formų, aiškino Oldenburgo laikraštis.

Per Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavimą pareikšti M. Schulzo reikalavimai kurti Jungtines Europos Valstybes taip, kad „tos šalys, kurios šiam planui priešinasi, turėtų iš Europos Sąjungos pasitraukti, yra verti dėmesio, nes tuo jis siekia apsaugoti Europą nuo ją skaldyti siekiančių jėgų“, – skelbia Amsterdamo dienraštis „Volkskrant“.

„Tačiau ar galima, – klausia toliau jis, – tai pasiekti pasiūlymais, kurie patys sprogdina ir skaldo? Tokių planų neįmanoma įgyvendinti. O iššūkiai, prieš kuriuos Europa šiandien atsidūrusi, reikalauja pragmatiškų sprendimų ir didelių diplomatinių pastangų, bet ne naujų dogmų“, – rašė Nyderlandų laikraštis.

Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ priminė, jog idėja sukurti Jungtines Europos Valstybes nėra nauja. Tačiau niekada anksčiau šios vizijos dar nepristatė įtakingas vokiečių politikas tokia grėsminga forma, kaip dabar tai padarė socialdemokratų vadovas M. Schulzas.

Jis nori visas šalis, kurios šiam federaciniam keliui iki 2025 m. nepritars, tiesiog iš Bendrijos išmesti. Šiame kontekste nuo jo pavartoto žodžio raus (liet. lauk) – šiurpsta oda. M. Schulzas skaldo Europą. Europos valstybė, kokią sau įsivaizduoja Vokietijos socialdemokratai, pagaliau įgalintų nevaržomą bendradarbiavimą su Maskva. „Kremliuje jau pokši šampano kamščiai“, – rašo Lenkijos sostinės dienraštis.