GERIAU VOLIOTI DURNIŲ, NEI BŪTI VAGIMI

Iš ko galima spręsti, ar valdžia yra silpna ar stipri? Atsakant į šį klausimą nereikia nei politikos mokslininkų, nei ekonomikos ekspertų. Geriausias valdžios ryškalas yra Seimo folkloras.

Geriau yra būti durniumi nei vagimi, aną savaitę leptelėjo Seimo daugumietis A. Skardžius. Rašydami Seimo durnysčių istoriją per 17 mėnesių valdžioje valstiečiai ir socialdarbiečiai surengė tikras soclenktynes. Baškienei nereikėjo sakyti, kad ji be eilės lįsdavo pas gydytojus, sako Seimo pirmininkas Pranckietis. Kuriam atrodo, kad demokratijos pagrindas yra tai, jog mažuma klusniai klauso daugumos.

Reikia imti pavyzdį iš Šiaurės Korėjos, iš kito Seimo galo nugriaudėjo valstietis S. Tumėnas. Kuris prie savo pavardės visada prirašo „daktaras“. Iš šito priedėlio ir durniui turėtų būti aišku, kad valstietis Tumėnas ypač nori atrodyti protingu. Bet išeina kaip visada – durnai.

Valstiečių daktaras Tumėnas ir valstiečių Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis su visais savo titulais pasirašė ir pasiuntė padėką mirusiai aktorei, palinkėdami jai „puikios kloties jubiliejiniais Lietuvai metais“. Čia priėjo Skardžius ir paguodė Karbauskį su Tumėnu: „Geriau yra būti durniumi nei vagimi.“

Tačiau kaip tada, kai valdžioje – ir durnius, ir vagis viename, ir tai vis ryškiau matyti?

Bet gal tai tiesiog makabriškas nesusipratimas?

Makabriškų atsitiktinumų gyvenime pasitaiko. Bet jei valdžia dirba profesionaliai, valdžioje jie yra beveik neįmanomi. Tad jei jau pats valdančiosios daugumos lyderis siuntinėja padėkas velionėms, linkėdamas joms puikios kloties, o socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis tariasi su mirusiu vaiku, tai reiškia tik viena – valdžioje planiruoja mėgėjai.

Bet galėtume pasakyti ir kiečiau – tokie, kuriuos ir bažnyčioje muša.

Kuo stipri valdžia iš esmės skiriasi nuo silpnos? Stipri valdžia daro. Stipriai valdžiai nereikia aiškinti, kokia ji yra gera. Jai nereikia taukšti tokių nesąmonių, kad tik opozicijai reikia 2,5 proc. BVP krašto apsaugai. Ypač jei tokį siūlymą pateikia Valstybės gynimo taryba, kurioje opozicijos atstovų, kaip visiems žinoma, nebūna nė kvapo.

Stipri valdžia niekada nelygins savęs su buvusia valdžia. Ką jau kalbėti apie palyginimus su dar prieš tai buvusia ar net ta, kuri buvo prieš tai, kuri buvo prieš tai. O tokį Seimo nutarimą ištirti, ar deramai su šalies finansais elgėsi trys prieš tai buvusios šalies vyriausybės, ką tik ir palaimino Karbauskio valstiečių valdžia.

Kodėl valstiečiams prireikė tokio į tolimą praeitį nukreipto sprendimo? To paprastai griebiasi tik pradedantys autoritariniai režimai.

Atsakymas paprastas. Todėl, kad iš mėgėjų ministrų sudaryta Vyriausybė, vadovaujama nekompetentingo premjero, makaluojasi kaip muselė išrūgose.

Skvernelio Vyriausybė savo programos įgyvendinimo plane įrašė per 800 darbų. Bet praėjus metams jau koreguojamas kas šeštas darbas – jų atsisakoma arba jie vėlinami. Ypač sunkiai sekasi Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri jau panaikino ar pakeitė net 30 savo pačios suplanuotų darbų.

Sakote, perlenkta? Tada paklausykite, ką apie šitą valdžią kalba daktarai.

„Valdžios žmonės prastai orientuojasi laike ir erdvėje, todėl jie yra specialių darbuotojų vedžiojami klaidžiais žaliais poliklinikų ir ligoninių koridoriais nuo kabineto iki kabineto. Jų fizinė ir psichinė sveikata yra gerokai prastesnė negu kitų sergančių piliečių, todėl jie visur prastumiami be eilės, kad tik greičiau būtų. Nulydėkit juos užjaučiamu žvilgsniu, gal jie nebegydytini, jei jau reikia šitaip vedžioti už rankos, bejėgius ir nebesusigaudančius. Tik kas juos stumdo ir vedžioja, kai valstybę valdyti reikia?“, klausia gydytoja R. Kardonaitė.

Pirmadienį, kai žurnalistai iškapstė faktą, kad žemės ūkio ministras B.Markauskas ūkininkauja svetimoje žemėje ir net europines išmokas už svetimą žemę pasiima, ministras pasipiktino, kad jo apvogti žmonės pasiguodė žiniasklaidai, o ne jam.

Ką gi, geriau volioti durnių, nei būti vagimi. Tačiau kaip tada, kai valdžioje – ir durnius, ir vagis viename, ir tai vis ryškiau matyti?