ĮKVEPIANTI SĖKMĖS ISTORIJA

Dešimtukininkas, vieno universitetu besivadinančio mokslo "taško" magistrantas, už pavyzdingą mokymąsi gavo 38 eurų stipendiją. Įkvepianti parama ir motyvacija siekti akademinių aukštumų ne kur nors Malyje, Benine, Ganoje ar Kamerūne, o čia, Lietuvoje.

Pavertus a.a. tautine valiuta, tai būtų visai padori 131 lito suma, o jei konvertuotume į Indonezijos pinigus (beveik 640 tūkst. tenykščių rupijų), universiteto magistrantas galėtų pasijusti kone "Lūšnynų milijonieriumi" (buvo toks indų filmas su šokiais ir dainomis).

Tačiau nėra padėties be šviesos tunelio gale. Štai kad ir buvusio ministro, KGB rezervisto, nūnai rašytojo ir tikro nepriklausomos demokratinės šalies patrioto Antano V. sėkmės istorija.

Pradžioje jis buvo beveik niekas, kažkokios provincijos mėsos kombinato Kompresorių skyriaus viršininkas. Paskui kažkas jam protingai patarė, ir jaunas daug žadantis specialistas įstojo į partiją. Anais L.Brežnevo laikais politinis pasirinkimas buvo kuklesnis nei dabar, taigi Antanas atėjo pas komunistus (daugiau nelabai ir buvo kur).

Ir ką sau manote? Netrukus naujai iškeptas komunistas tapo partijos rajono komiteto Pramonės ir transporto skyriaus instruktoriumi, o tuo pat metu – ir elitinės saugumiečių gvardijos rezervistu. Ir tai dar ne viskas.

Kaip paaiškėjo, tai tik nuostabi solidžios karjeros pradžia, kurios aukštumas jis šturmavo jau laisvoje Lietuvoje. Po to netyčia paaiškėjus nepatogiai praeičiai ir atsargiai įvertinus, jog ponas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, vanduo nusistovėjo.

Dabar Antanas beveik pensininkas, todėl rašo knygas apie savo meilę tėvynei. Tokia štai graži rašytojo asmeninė pasaka iš gyvenimo. Beveik tokia pat graži kaip "Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas".

Taigi, ko iš to turėtų pasimokyti šiandienos magistrantas dešimtukininkas, kol kas vertas tik 38 eurų stipendijos?

Reikia tapti partijos nariu, kaip tik dabar geras laikas, jie pildo savo sąrašus.