KAIP NIEKAD ANKSČIAU

Į Lietuvą atvykęs pontifikas Pranciškus – kitoks, nei buvę 265 popiežiai. Suskaičiavęs visus Šventuosius Tėvus, savo feisbuke atradimą padarė Seimo narys, toks sveikos gyvensenos guru. Kuo kitoks, nepaaiškino, susipraskite patys.

Marijos žemėje viešėjusio popiežiaus, bemaž kukliausio iš visų savo pirmtakų, šlovės spinduliuose savo veidaknygėse savaitgalį šildėsi net didžiausi valdžios bedieviai ir pagonys. Ir džiaugėsi viltį, tiesą bei gerumą Pranciškaus asmenyje atradę. Tik nė vienam jų neužteko drąsos prisipažinti, kad kelią į bažnyčią jau kadaise yra pamiršę, o ten tuokiasi tik todėl, kad gražu, ir vaikus krikštija tik tam, nes taip reikia.

O tie, kurie išties verti buvo iš arčiau nors akies krašteliu žvilgtelėti į Šventąjį Tėvą, liko anapus apsauginių tvorelių sausakimšose Vilniaus gatvėse ar išvis tik prie TV ekranų savo ištuštėjusiame kaime.

Kaip visada, dvasios bedaliai pirmieji visur. Nors jų įgimtas landumas, sumišęs su agresyvumu, lemia iškreiptą lyderystę, kuri išderina pasaulio darną, bet užtikrina tokių veikėjų būvimą piramidės viršūnėje. Ir čia jau joks popiežius teisybės neatstatys, tikriems krikščionims telieka laukti Paskutiniojo teismo dienos.

Joks popiežius teisybės neatstatys, tikriems krikščionims telieka laukti Paskutiniojo teismo dienos.

Reikia pavyzdžių? Štai toks europarlamentaras, į tą patį parlamentą patekęs su liberalų vėliava, dabar nūnai leidžia suprasti, jog visai nesibodėtų tapti "valstiečių" kandidatu Vilniaus mero rinkimuose.

O buvęs premjeras be sąžinės graužaties prieš pat ekonomikos nuosmukį, demonstruodamas dosnumą prieš rinkimus, iššlavė valstybės iždą, siekdamas žūtbūt įtikti elektoratui. Dar ir šiandien atsakomybės jis už tai prisiimti nenori, įžūliai dantis blizgindamas, jog "algų ir pensijų didinimas padėjo žmonėms išgyventi krizę".

Tik kol kas nė vienas jų dar negali pasigirti tokiu humoro jausmu kaip prezidentas D.Trumpas, kad ištartų, jog tik jam vadovaujant šalis klesti "kaip niekada anksčiau".