KARAS IR TAIKA

Donaldas Trumpas pripažino Jeruzalę Izraelio sostine. Prieštaringų sprendimų jo valdymo laikotarpiu dar bus ne vienas. Pavyzdžiui, galima įtampa dėl Irano.

Kas leidžia taip teigti? Pakanka pažvelgti į JAV istoriją, kur galima aptikti daug įdomių reguliarumų. Pavyzdžiui, tai JAV prezidentu tampa vanagas, tai balandis. Vanagų užsienio politika – aštri, kategoriška, balandžių – nuosaikesnė.

Generolas Dwightas D.Eisenhoweris buvo vanagas, o jį pakeitęs Johnas F.Kenndy, atsisakęs pradėti karą Vietname, ir dėl to nužudytas, – balandis. Po J.F.Kennedy prezidentu buvo paskirtas Lyndonas B.Johnsonas, kuriam karo paskelbimas Vietnamui problemų nesukėlė. Po jo į valdžią atėjo Richardas Nixonas, užbaigęs karą Vietname, inicijavęs détente santykiuose su Sovietų Sąjunga bei normalizavęs JAV ir Kinijos santykius. Kai R.Nixonas atsistatydino, jo vietą užėmė jo viceprezidentas Geraldas Fordas, tęsęs buvusio viršininko darbus. Tačiau 1977 m. į JAV prezidento postą įžengė Jimmy Carteris. Nors iš pradžių atrodė, kad jis yra iš balandžių stovyklos, būtent šis JAV lyderis užbaigė détente ir inicijavo 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių boikotą. Tiesa, J.Carteris tebuvo įžanga – 1981 m. į Baltuosius rūmus įžengė karingieji Ronaldas Reiganas ir jo viceprezidentas, vėliau tapęs JAV prezidentu, George'as Bushas (vyresnysis). Po karo Vidurio Rytuose JAV prezidentu vėl tapo balandis Billas Clintonas (1993 m.), o po jo Vidurio Rytuose vėl kariavęs George'as Bushas (jaunesnysis). 2009 m. G.Bushą prezidento poste pakeitė Nobelio taikos premijos laureatas Barackas Obama, o po jo į Baltuosius rūmus vėl įžengė karingai nusiteikęs D.Trumpas.

Sistema veikia tarsi šveicariškas laikrodis. Vanagai atlieka juodą darbą – ginkluojasi, kelia krizes ir konfliktus, priima prieštaringus sprendimus. Kai JAV visuomenė ir pasaulis pernelyg įaudrinami, ateina balandžiai, kurių užduotis yra nuraminti ir pataisyti JAV reputaciją pasaulyje. Tokiu būdu išlaikomas sistemos stabilumas.