Sostinės Lazdynų ligoninės kolektyvą sukrėtusi tragedija, kai neatlaikęs įtampos darbe prieš save ranką pakėlė jaunas gydytojas, apnuogino problemą, apie kurią iki šiol niekas nė nebandė (ar nedrįso) kalbėti.

Apie nerašytus įstatymus, kuriuos egzistuojant ligoniai galėjo numatyti nebent spręsdami pagal savą sugedimo laipsnį. Kiek sykių girdėdami medikų priekaištus, kad su savo bėdomis kreipėmės be reikalo (ar, atvirkščiai, per vėlai), kad padidėjusio kraujospūdžio ar migrenos priežasčių reikia ieškoti ne pas gydytojus, bet pase, gimimo datos skiltyje, nuriję kartėlį mintyse teisinome gydytojų elgesį. Gydytojai skęsta biurokratinėse procedūrose; jie pervargę dėl pacientų gausos, amžinos kovos su valstybe dėl adekvataus atlyginimo, priverstinio plėšimosi per kelias darbo vietas, – atkartodavome galybę medikus pateisinančių argumentų, girdėtų viešose diskusijose. Žmogus baltu chalatu, stetoskopu ant kaklo, juolab – it duonriekį valdantis skalpelį, slaugytoja, galinti naktį pakišti antytę arba ne, visiems mums, ligoniams, atrodo it aukštesnės kastos atstovas. Būtybė iš kitos planetos. Dievas. Jauno mediko mirtis demaskavo: tų baltmarškinių dievų karalystėje kai kas gerokai papuvę. Tikroji medikų virtuvė daugiau panašumų turi ne su holivudiškai saldžiuoju serialu "Ligoninės priimamasis", bet su rusiško cinizmo prifarširuotais "Rezidentais". Psichologiškai sunkiai kovai dėl svetimos gyvybės jauni medikai ruošiami ir nestatutinių santykių pamokose. Spaudimas perduodamas hierarchijos laiptais žemyn, kol cinizmo pliūpsniu pasitinka silpniausią grandį – ligonius. Tegalime numanyti, kokios tvirtos asmenybės yra tie gydytojai, kurie gydo ne tik medikamentais, bet ir žodžiu. Išlaikyti brandos egzaminą jie sugeba nepavirsdami cinikais.

Spaudimas perduodamas hierarchijos laiptais žemyn, kol cinizmo pliūpsniu pasitinka silpniausią grandį – ligonius.

Visos Lietuvos akivaizdoje ištikusi tragedija, regis, bent kažkiek (gal net ne laikinai) pakeis situaciją Lazdynų ligoninėje. O kas bus kitose mažuose ir dideliuose medikų pasaulėliuose, į kuriuos it svetimkūniai vis įsiveržiame mes, gripuojantys, viduriuojantys ar kitaip ramiai darbo dieną išgyventi trukdantys mokesčių mokėtojai? Ar kovoje dėl geresnių darbo sąlygų ir algų užsigrūdinę medikai, korupcijai atsparūs rezidentai pagaliau išdrįs pakilti ir naujai "Me Too" bangai? Medikų bendruomenė, regis, susirgo pati ir turėtų ryžtis radikaliems sprendimams.