ES jaučiama antikinio meno apyvartos ribojimo tendencija – eksportui iš ES reikalinga kompetentingos institucijos eksporto licencija bet kokiam archeologiniam radiniui, kad ir kainuojančiam 1 centą.

Daug šalių, tokių kaip Nyderlandai, Belgija, Prancūzija ir kt., antikiniam menui išvežti iš šalies ES ribose eksporto licencijų nereikalauja. Tačiau kai kurios šalys, anksčiau garsėjusios laisva prekyba antikiniu menu, ėmė reikalauti eksporto licencijų ir išvežti ES ribose. Tai Vokietija ir Austrija.

ES ar atskirų šalių narių noras kontroliuoti antikinio meno vertybių judėjimą yra suprantamas, bet tai galima daryti paprastu ir patogiu būdu, kaip tai daro Jungtinė Karalystė ar Šveicarija. Pvz., Jungtinė Karalystė reikalauja eksporto licencijos, tik jeigu daikto vertė viršija 65 tūkst. svarų sterlingų. O ir pati eksporto licencijos gavimo procedūra greita ir paprasta, to nepasakysi apie ES institucijas.

Dar viena grėsmė antikinio meno rinkai – ES planuojamos įvesti importo licencijos. Visų šių ribojimų deklaruojamas tikslas – užkirsti kelią prekybai juodųjų archeologų iškastomis vertybėmis. Paradoksalu, tačiau tyrimai rodo, kad tokios vertybės sudaro ypač mažą dalį rinkoje, o visokie draudimai ir ribojimai apsunkina legaliai veikiančių verslo subjektų ir kolekcininkų veiklą. Valstybės praranda mokesčius, verslas – išsilaikymo ir plėtros galimybes.

Pasaulinė antikinio meno rinka sudaro apie 10 mlrd. dolerių. ES, buvusi laisvos prekybos legaliu antikiniu menu bastionu, dėl savo valdininkų įvestų ir planuojamų įvesti neapgalvotų ir beprasmių ribojimų šios rinkos lėšas praranda ir toliau praras. Tai sudaro sąlygas šias lėšas priglausti tokioms ekonomikoms su protingu reglamentavimu, kaip Jungtinė Karalystė, Šveicarija ar JAV.

Be abejo, nepaisant nepalankios politikos, ES ir toliau sudarys nemažą rinkos dalį, o dėl antikinio meno prekybos ES ribose reglamentavimo kiekviena šalis narė turi teisę spręsti pati. Tad, ar nevertėtų Lietuvai pasukti liberalaus reglamentavimo link ir tapti viena iš ES šalių šalia minėtų Belgijos, Nyderlandų ir Prancūzijos, kurioje būtų sudarytos palankios sąlygos prekybai antikiniu menu – veiktų galerijos, aukcionai, parodos, mugės, kolekcininkų ir prekybininkų asociacijos, taip į šalies ekonomiką pritraukiant dešimtis, o gal ir šimtus milijonų eurų?