Kiekvienam – savas tunelis | Diena.lt

KIEKVIENAM – SAVAS TUNELIS

Dar gegužės pirmosiomis dienomis prasidėjusi šių metų vasara jau iš pat pradžių žadėjo siurprizų. Atsargesnieji turėjo suklusti, nes taip nebūna: Baltija staiga virto Viduržemio jūra, o Lietuvos vasaros sostinė prilygsta Turkijos kurortams, ir nebereikia planuoti atostogų kažkur toli, nes nūnai pakanka ir gimtųjų kopų pakrančių su perdėm įšilusia jūra.

Bet tai pernelyg gerai, kad būtų tiesa.

Jau vien tai, kad Palangos verslininkai šiemet nesiskundžia turizmo sezonu, verčia suklusti. Turbūt pirmąkart per pastaruosius kokius 20 metų. Visa tai ne į gera, juolab nesiliaujantis karštis įgijo žudančią formą.

Gyvūnai tai suprato labai greitai, štai Norvegijoje elniai nuo kaitros slepiasi tuneliuose, o žmonės Lietuvoje, priešingai, – gaivos ieško vandenyje.

Ir velniop, visokie moralizuotojai-pikčiurnos gelbėtojai, trukdantys poilsiautojams džiaugtis tokiu retu reiškiniu – saulėta ir sausa vasara Lietuvoje. Net Vibrio vulnificus bakterija, tykanti įšilusiame jūros vandenyje ir sukelianti diarėją, ir ta nebaugina. Vandenyje vasaros aistruoliai mato savo išsigelbėjimą.

Tad gal ir teisingai pastebėjo šmaikščiojo žmonijos pražūties pranašo, Antrojo pasaulinio karo dalyvio, Dresdeno bombardavimą išgyvenusio Kurto Vonneguto vieno romano herojus, paties rašytojo alter ego, nuolat kartojęs, kad niekas nedrįstų kėsintis į jo lavonmaišį, suprask, gyvenimą, net tada, kai jam kyla grėsmė. Tam teisę esą turįs tik jis pats.

Gal jis ir teisus.

Kad jau viskas taip klostosi, bangų prausiamame pajūryje gelbėtojams belieka iškelti nebe raudoną, o – linksmojo Rodžerio vėliavą (tokia su balta kaukole virš baltų sukryžiuotų kaulų juodame fone) ir patiems mėgautis tropine vasara. Šiaip ar taip, poilsiautojai šėlstančioje jūroje regi tikrai ne lavonmaišį, kad ir ką jis reikštų, o – tunelį (gal net ir šviesą jo gale). Tik apmaudu, kad jų intuicija šiuo atveju kur kas menkesnė nei norvegų elnių.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS