Kokia bus Europa po Prancūzijos prezidento rinkimų? | Diena.lt

KOKIA BUS EUROPA PO PRANCŪZIJOS PREZIDENTO RINKIMŲ?

Tik naktį iš sekmadienio į pirmadienį sužinosime, kas atsisės į Prancūzijos prezidento kėdę, tačiau trečiadienį tarp Emmanuelio Macrono ir Marine Le Pen įvyko dvikova televizijoje, kuri vėlgi nesibaigė vienprasmišku rezultatu ir ne visiems žiūrovams paliko tą patį įspūdį.

Štai politologė Claire Demesmay, dirbanti Vokietijos užsienio politikos draugijoje ir joje atsakinga už Prancūziją bei Vokietijos santykius su Prancūzija, Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ teigė: „Man E. Macronas pasirodė daug įtikinamesnis, kadangi jis aiškiai argumentavo, jis pateikė faktus, išvardijo skaičius, buvo gerai pasiruošęs."

Tuo tarpu M. Le Pen, kaip sakė ir Vokietijos radijo korespondentė Paryžiuje, dažnai skambėjo nepasiruošusi, nuolatos ieškodama informacijos dairydavosi į savo popierius, sudarė susipainiojusios ir kitus painiojančios ponios įspūdį. Be to, ji daug melavo, pasakojo dalykus, kurių nebuvo.

Strasbūro dienraštis „L‘Alsace“ savo nuomonės klausimu, kas televizijos debatuose pasirodė geriau, nepareiškė, tačiau pripažino, kad „Le Pen atakuodavo lenkdama ir lauždama tiesą kiek galėdama, kartais smogdama žemiau juosmens.

O E. Macronas, priešingai, kartais puldavo, kartais argumentuodavo dalykiškai. Kiekvienu atveju savo nuolatiniu puldinėjimu M. Le Pen pasiekė viena – ji sėkmingai pajėgė išvengti bet kokių diskusijų apie savo politikos  turinį“.

Madrido dienraštis „Vanguardia“ aiškiau pareiškė savo nuomonę, kad „dvikova televizijoje neturėjo aiškaus laimėtojo. Tam, kad sudarytų dar didesnį pavojų favoritui E. Macronui, M. Le Pen būtų turėjusi ekonomikos ir tarptautinės politikos klausimais pasirodyti  kompetentingesnė ir apskritai prezidentiškesnė“.

Paryžiaus konservatorių dienraščio „Figaro“ požiūriu, „tai buvo agresyviausi televizijos debatai Prancūzijos prezidento rinkimų istorijoje. Tiesiog pritrenkiantys.

Dėl to kalta pirmiausia M. Le Pen. Ji nuo pat pradžių elgėsi kaip kovinis tankas ir šaudė į visas puses. Šitas skerdynes sunku pavadinti „debatais“.

Kaip tik dėl to Rumunijos sostinės dienraštis „Evenimentul Zilei“ rašė, jog „po šitokios televizinės dvikovos M. Le Pen pergalė atrodo mažai tikėtina. Rinkimus turėtų laimėti E. Macronas. Kitaip nei daugelis pirmaujančiųjų Europos politikų jis rinkimų kovoje su dešiniaisiais populistais išvengė pats užgauti nacionalistines, svetimšaliams priešiškas, euroskeptiškas stygas“.

„Greičiau jau E. Macronas užėmė liberalias pozicijas ir aiškiai atsistojo Europos pusėje – tuo parodydamas drąsos. Taigi jei prognozės pasitvirtins, jam tai atneš sėkmę“, – rašė Bukarešto laikraštis.

Pasak Briuselio dienraščio „Standaard“, „jeigu E. Macronas, kaip ir tikimasi, taps prezidentu, į Europą pagaliau sugrįš ramybė ir euras taps stabilesnis“.

„Ir nors „Brexitas“ ir toliau kels mums rūpesčio, tačiau baimė, kad antieuropietiški rinkimų rezultatai sukels grandininę reakciją, neturėtų pagrindo“, – teigė Belgijos sostinės dienraštis.

Nuo savęs pridursiu, jog toks požiūris gerokai per optimistiškas. Kaip ir tuoj po pirmojo rinkimų rato rašė daugelis kitų laikraščių, tai, kad Marine Le Pen pasistūmėjo taip arti Prancūzijos prezidentūros, rodo, kad net ir jos nelaimėjusi – o gal kaip tik dėl to – apie jokią į Europą sugrįžusią ramybę dar negalima kalbėti.

Oslo dienraštis „Verdens Gang“ kvietė iš anksto nesidžiaugti E. Macrono pergale sekmadienį, nes „vis tiek galų gale laimėti gali M. Le Pen“. Kodėl? Ogi dėl to, kad „Prancūzijos radikalioji kairė, matyt, nesugeba įžvelgti skirtumo tarp liberalaus centro kandidato ir kraštutinės dešiniosios populistės.

Radikalusis socialistas J.-L. Mélenchonas pirmajame ture surinko beveik 20 procentų balsų ir dabar aiškina, jog daugelis jo rinkėjų sekmadienį susilaikys arba išvis neis balsuoti, nes tai būtų pasirinkimas tarp maro ir choleros.

„Kas per palyginimas!, – rašo norvegiškas laikraštis, – iš šito nesuprantamo kairiųjų nusistatymo naudos semiasi tik M. Le Pen. Kai 2002 m. jos tėvui Jean-Marie Le Pen irgi pavyko patekti į antrąjį turą, prieš jį tada susibūrė platus aljansas.“

„O dabar jokia tokia koalicija nesisusikūrė. Už M. Le Pen gali balsuoti ir radikalūs kairieji, ir giliai konservatyvūs respublikonai. Todėl E. Macronas ir neturėtų būti toks tikras dėl savo pergalės“, – rašė Norvegijos sostinės dienraštis.

Anot Karlsruhės dienraščio „Badische Neueste Nachrichten“, „kaukės nukrito. Marine Le Pen parodė tikrąjį savo veidą. Dvi su puse valandos prancūzai per televizijos debatus galėjo pamatyti bjaurų dešiniojo ekstremizmo veidą, kurį Nacionalinio fronto vadovė taip ilgai bandė paslėpti.

Baikime švelnaus skalavimo rinkimų kampaniją! Marine Le Pen norėtų šalį dar labiau suskaldyti. Pagal apklausas ji sekmadienį turi labai mažai šansų laimėti, tačiau 11 milijonų rinkėjų vis dėlto gali už ją pabalsuoti – tai 40 procentų rinkėjų“.

„Tie, kas mano, jog čia tik protesto rinkėjai, klysta. Apie 60 procentų jų, pagal apklausas, palaiko ją dėl to, kad tiki jos idėjomis, kurios susideda tik iš neapykantos ir melo“, – skelbė Vokietijos Badeno krašto dienraštis.

Šiaurės vakarų Vokietijos miesto Osnabriuko laikraštis rašė, jog Amerikos prezidento Donaldo Trumpo „uoli ir imli mokinė Europoje yra, pvz., dešinioji ekstremistė Marine Le Pen, kuri savo pasirodymu televizijos debatuose save diskvalifikavo kaip prezidentė“.

„Dabar daugeliui prancūzų bus lengviau apsispręsti už ką atiduotri balsą sekmadienį“, – rašė dienraštis „Neue Osnabrücker“.

Galop, Frankfurto kairiųjų dienraštis „Rundschau“ teigė, jog neaišku, „už kokią Europą „europietis“ Emmanuelis Macronas, politinis naujokas, iš tiesų stovi. Programa, su kuria šis buvęs bankininkas žengė į rinkimus, vienprasmiško atsakymo į šį klausimą neduoda“.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS