KOKIE BUVO ŠIE METAI?

Baigiantis metams, prisiminiau vieną japoną, kadaise atvažiuodavusį į Lietuvą. Žmonės, pas kuriuos apsistodavo, pastebėjo jį prieš miegą keliolika minučių sėdint lovoje, pasisukusį veidu į sieną. Pasirodo, taip jis apmąstydavo savo dieną. Apmąstydavo, kad išsyk ją pamirštų. Taigi, pasukiokime iš visų pusių savo metus. Juk neišvengiamai apie juos galvosime.

Žinoma, kad norime suvesti sąskaitas: kas pavyko, kas ne. O to daryti nereikėtų, arba, kaip tas japonas, pasisukti veidu į sieną, apmąstyti savo metus ir išsyk juos pamiršti. Nes vis galvodami apie praeitį gerokai trukdome ir šiandienai, ir ateičiai. O tai, kas iš tiesų buvo svarbu, bet kuri patirtis – tiek gera, tiek bloga – jau įsirašė į mūsų vidinius failus ir, kai reiks, atsinaujins.

Ir, žinoma, planuojame: analizuojame pernykščius, rezgam kitų metų planus, nesusimąstydami, kokia didžiule dalimi jie mus ir riboja, kai kuriais atvejais – traumuoja. Štai, suplanavome, o viskas – gaidžiui po uodega ir Naujametis šampanas išsyk liūdnesnis. Kodėl reikėjo planuoti, kas nuo to geriau? Žurnalo "Nemunas" vyr. redaktorė Erika Drungytė neseniai feisbuke pasidalino Jono Meko mintimi: "Nereikia nieko planuoti, reikia leisti gyvenimui, kad viskas įvyktų savaime. Nes už kiekvieno plano stovi ŠAUTUVAS ARBA TANKAS. ŠAUTUVAS ARBA TANKAS, NES PLANĄ BŪTINA ĮVYKDYTI."

Krištolinių pilių neplanuokime, jei bus lemta, jos pačios atsiras. Kuo ambicingesnis planas, tuo stipresnėje konjunktūros slėgio zonoje jis atsiduria.

Kas tas šautuvas arba tankas? O būtent tai, kad mažai kas mūsuose gyvena taip laisvai, kaip J.Mekas, ir tie šautuvai yra kasdienis gyvenimas, kai planuojame, ką nusipirkti vakarienei, kaip susimokėti mokesčius ir kur vaikus nuvežti vasarą. Planuoja daug kas, nuo vadybininkų ir ministrų iki gatvių darbininkų ar troleibusų grafikų sudarytojų. To reikia, bet tik to. Krištolinių pilių neplanuokime, jei bus lemta, jos pačios atsiras. Kuo ambicingesnis planas, tuo stipresnėje konjunktūros slėgio zonoje jis atsiduria, o, visgi, tai tik išoriniai planai, mažai ką sakantys žmogaus sielai, neretai tą sielą gebantys pakeisti iliuzijomis. Tad galima pasakyti ir taip: nelabai svarbius dalykus pasidarome patys, o svarbiausi mums tiesiog nutinka.

Jei visi gyventų tik planais, nors pačiais gražiausiais, nebūtų aukščiausio lygio meno, svarbiausių išradimų, nes žmogaus logiškoji sąmonės pusė yra ribota. Leiskime jai laisviau kvėpuoti, kaip leidžia menininkai ir išradėjai.

Tačiau prisiminti, kuo geri mums buvo šie metai, – verta. Tiek pat geri bus ir kiti. Su Naujaisiais!