Sekmadienį prasidės šeštasis mėnuo nuo Kremliaus trijų dienų karo pradžios Ukrainoje, karo pabaigos kol kas nė su termovizoriumi neįžiūrėsi.

O Žemė nuo Galileo Galilei laikų vis dar sukasi, iki tol nekvestionuojamai buvo stabili – laikėsi ant keturių banginių ar vėžlių, čia jau priklausomai nuo to, kokie gyvūnėliai kam labiau patiko. Ji sukasi ir šiandien, ir kiekvienas savame kieme kariauja savo karą, nes taip sutvarkytas pasaulis nuo jo sutvėrimo.

Štai Palangos verslą vėl kankina pati blogiausia vasara per pastaruosius aštuoniolika metų. Nelengva būti kankiniu, ypač Marijos žemėje.

Dar sunkiau italams, pas juos – kone biblinė sausra, išdžiūvo upės ir upeliai, atverdami net antikinį paveldą. Jau nekalbant apie tai, kad dėl atšilimo nuslinko dolomitinių Alpių karalienės – Marmolados viršukalnės šimtametis ledynas, į pragaištį nusinešdamas vienuolika alpinistų.

Gerai dar, kad skėriai aplenkė šį civilizacijų lopšį, mat tie dabar darbuojasi kiek labiau į rytus, jie siaubia orkų pasėlius.

Vis tiek italams sunku. Ir rekordiniai karščiai, ir dėl to tirpstantis Alpių ledynas yra niekis, palyginti su tuo, kad reikia taupyti vandenį.

Tai nėra paprasta, kai vien dantų valymui kasryt neapsieidavai be trijų kibirų vandens. Ką jau kalbėti apie automobilių plovimą, pievų ir laukų laistymą ar privačius baseinus.

Sunkus metas šaliai, pasaulio valstybių lyderei pagal vandens švaistymo parametrus (čia kasmet prarandamas 1 mlrd. kub. m šio gėrio).

Ir tai palyginti dar niekis su miškų gaisrais, kurie vien Sibire baigia išdeginti per 600 tūkst. ha. Guodžia tik statistika, kad šiemet nuniokota teritorija triskart mažesnė nei pernykštė.

O tuo metu Luizianos universiteto mokslininkai modeliuoja tariamų branduolinių sprogimų padarinius regionams ir visoms Žemės sistemoms.

Rezultato geriau nė nežinoti, kai šiuo metu, pasak švedų tyrėjų, devynios pasaulio šalys iš viso turi sukaupusios apie 13 tūkst. branduolinių ginklų.

Klausimas vienas – kodėl tyli mergaitė Greta?