MINISTRO MALDOS TAUTAI

Sausio antrąją, pirmąją šių metų darbo dieną, Bachreino švietimo ministras Majidas bin Ali Al-Nuaimis pakvietė imamą atvykti į ministeriją ir kartu su ministerijos darbuotojais meldė, kad sektųsi mokslininkams, mokytojams, mokiniams ir turbūt pačiam jam ilgai ir prasmingai vadovauti ministerijai.

Maldos maldomis, tačiau šiam regionui yra būdingas dogmatinis ekstremizmas, pasireiškiantis neapykanta kitatikiams, priespauda moterims ir itin žiauriais seksualinių mažumų vadinamojo perauklėjimo metodais.

Dar neseniai islamo valstybėje nuo stogų ir pro langus buvo mėtomi seksualinių mažumų atstovai.

Tai leidžia daryti prielaidą, kad dažnai malda turi tik fasadinę pusę. Užuot pateikus gilius jausmus, rodomas tik religinis fasadas, siekiant atrodyti geresniam ne tik aplinkiniams, bet kartais ir pačiam sau.

Per šventes teko apsilankyti tėviškės bažnyčioje ir melstis kartu su dar vienu doru kataliku, buvusiu istorijos mokytoju. Dėl jo sovietiniais laikais aš, tada buvęs komjaunuolis, gavau papeikimą už tai, kad dalyvavau krikštynose toje pačioje bažnyčioje.

Teisybės dėlei, tenka pastebėti, kad per šventes mažiau dėmesio skiriame pabendrauti su kūrėju, negu gaminti dvylika patiekalų šventiniam stalui. Lygiai taip pat kaip po šventinių dienų dažnai abejingai praeiname pro prašančius išmaldos varguolius.

Grįžtant prie viešų maldų, turbūt sunkiai įsivaizduojama Vokietijos ar Prancūzijos ministerijose, kur netgi mokyklose reikalaujama nukabinti nuo sienų kryžius, kad nebūtų įžeisti kito tikėjimo žmonių jausmai.

Tačiau turbūt sutiksite, kad nepaisant to, tiek Vokietija, tiek Prancūzija yra šalys, turinčios gilias krikščioniškas šaknis. Todėl mano nuomone, nors ir nėra lengva, bet labai svarbu atrasti Dievą savyje, aišku, jeigu toks poreikis yra, o ne viešai demonstruoti nors ir gražią, tačiau tik fasadinę pusę.