NAUJAS ETAPAS KOVOJE SU KLIMATO ŠILTĖJIMU
Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žodžiais, „klimato kaita žengia nesustabdomai pirmyn ir netgi greitėja – tokiu niūriu įspėjimu pirmadienį prasidėjo 23-ioji JT Klimato kaitos konferencija. Tam, kad šiltėjimas būtų ribojamas, reikia ligšiol nusistatytus siekius dar labiau patikslinti. Ar ir kaip tai seksis, per ateinančias dienas tariamasi Bonoje“.
Osnabriuko dienraštis „Neue Osnabrücker“ ragino „bent jau dabar nenuleisti rankų“.
„Taip, klimato apsauga – tai daug jėgų reikalaujantis projektas. Bet praėjo dveji metai nuo didžiosios Paryžiaus sutarties sudarymo, o vis dar nėra aiškių taisyklių kaip pasiekti numatytus tikslus. Be to, reikia sugerti skaudžias atatrankas, kaip antai Jungtinių Amerikos Valstijų pasitraukimas iš sutarties.
O vis dėlto nėra jokios alternatyvos kaip tik žiūrėti į priekį. Užtat aukščiausiojo lygio susitikimas Bonoje būtinai privalo baigtis sėkme.
Ar JAV prezidentas D. Trumpas praregės, kol kas dar neaišku. Kaip tik todėl daug kas priklauso nuo kitų pramonės šalių vadovų. Dabar ir Vokietija turi galimybę perimti istorinį pirmūnės vaidmenį“, – rašė regioninis šiaurės Vokietijos laikraštis.
Pasak Pietvakarių Vokietijos regioninio dienraščio „Stuttgarter“, „Vokietija, pradėjusi išstojimą iš atominės energetikos, tradiciškai imasi iniciatyvos klimato saugojimo dalykuose. Todėl ji turėtų vadovauti ir išstojimui iš anglies deginimo bei drąsiems žygiams transporto priemonių energetikoje“.
Anot Regensburgo dienraščio „Mittelbayerische“, „JAV prezidentas D. Trumpas klimato kaitą laiko netikromis žiniomis, europiečių ir kinų išsigalvojimu tam, kad pakenktų JAV ekonomikai“.
„Todėl susidaro šizofreniška situacija, kad JAV diplomatai, nors sėdi Bomoje prie derybų stalo, tačiau jų balsas beveik nieko nevertas“, – rašė Bavarijos laikraštis.
Hanoverio dienraštis „Allgemeine“ atkreipė dėmesį į tai, kad šalia Vokietijos klimato konferencijos Bonoje rengėja yra ir Fidžio Salų Respublika.
„Šitas pietiniame Ramiajame vandenyne išsidėstęs salynas pasmerktas nuskęsti, jeigu tarptautinė bendrija neįstengs sulaikyti globalinio įsilimo. Už tai atsakinga bus ir Vokietija“, – įspėjo Hanoverio laikraštis.
Belgijos dienraščio „Het Belang van Limburg“ požiūriu, „Žemės šiltėjimo tema sudėtinga, nes klimato kaita tik dalis viso ryšulio glaudžiai tarpusavy susijusių problemų. Prie jų priklauso ir kitos aplinkos teršimo formos bei didėjanti nelygybė“.
„Gyvename pasaulyje, kuriame turtingi žmonės mieliau šimtus milijardų padeda į „mokesčių rojus“, užuot savo tėvynėje davę indėlį į visuomenės susiglaudimą ir susigyvenimą. Politinį klimatą nuodija ir nacionalizmas bei neapykanta svetimšaliams.
Ko mums reikia, tai naujo visuomenės modelio, vertinančio patvarumą, atsakomybę ir socialinę darną“, – rašė šiaurės rytų Belgijos Haselto mieste leidžiamas dienraštis.
Anot Barselonos dienraščio „Periodico de Catalunya“, „nors Kinija kaip pati didžiausia pasaulyje klimato kenkėja vis dėlto pasuko teigiamų energetikos politikos pokyčių link, Jungtinės Amerikos Valstijos, deja, nori iš Paryžiaus susitarimo pasitraukti. Ir šitą liūdną žinią reikia įvertinti“.
„Iš tiesų Bonoje turėtų būti nustatyti vieningi techniniai kriterijai, nes ant svarstyklių padėta ne ką mažiau nei visa būsimų kartų ateitis. Vietoj to patikimas mūsų planetai sprendimas vis toliau nusistumia į ateitį“, – būgštavo Katalonijos sostinės laikraštis.
Oslo dienraštis „Dagsavisen“ taip pat įsitikinęs, kad „D. Trumpo vyriausybė Bonoje aktyvaus vaidmens neturės. Scenoje pasireikš kiti aktoriai, visų pirma Kinija ir Europos Sąjunga. Bet tai nebūtinai bloga žinia pasaulio klimatui“.
„Jungtinės Amerikos Valstijos gali išeiti pralaimėtoju. Juk kai kurios atskiros valstijos užsibrėžė siekti savo tikslų klimato atžvilgiu, nepriklausomai nuo įstaigų federacijos sostinėje Vašingtone.
Be to, nemaža JAV ekonomikos dalis savarankiškai įsipareigojo Paryžiaus sutarties tikslams. Taigi klimato politika yra dar vienas pavyzdys, kad keisti prezidento D. Trumpo manevrai ir jo trenksmai nebūtinai turi didžiausias pasekmes realybėje“, – aiškino Norvegijos sostinės laikraštis.
Pekino dienraštis „Renmin Ribao“ reiškė „viltį, kad laukiantys uždaviniai ir jų įgyvendinimas galės būti konkretizuoti, tuo atveriant duris glaudesniam bendradarbiavimui“.
„Kaip didžiausia plėtros šalis Kinija savo atsakomybę yra įsisąmoninusi. Liaudies respublika be abejonės ne tik įneš savo indėlį, atitinkantį jos išsivystymo lygį, bet ir bandys tiesti tiltus tarp skirtingų interesų grupių.
Tačiau nerealistiška Kinijai taikyti tuos pačius kriterijus kaip ir pramonės šalims“, – teigė Kinijos sostinės laikraštis.
Kadangi Jungtinės Tautos negali savo tikslų siekti prievarta, tai, Paryžiaus verslo dienraščio „Echos“ nuomone, „klimato konferencija turėtų visus dalyvius įpareigoti bent tuo, kad ji viešai paskelbtų paprastus ekologinio elgesio rodiklius“.
„Esmė ta – duoti pasaulio visuomenei galimybę identifikuoti ir nubausti tuos, kurie vykdo mūsų planetos sabotažą“, – rašė Prancūzijos sostinės laikraštis.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
DMN inf.19 komentarai -
BNS inf.3 komentarai -
LNK inf.24 komentarai
Kęstas