NAUJŲ MOKESČIŲ NIEŽULYS

Kiekvienai valdžiai vis panyžta kėsintis įvesti nekilnojamojo turto arba bent jau automobilių mokestį. Tai jau matėme ne kartą.

Regis, ir šis "darbininkų ir valstiečių" olimpas taip pat greitai perėmė nomenklatūrinio kasymosi įpročius.

"Aš už tai", – neslėpė pats V.Pranckietis, kurį daug kas laiko valdančiųjų garbe, sąžine ir protu. Matyt, prisiklausė žmogus stropiai besimaitinančios vidutinybės iš Lietuvos banko paburbuliavimų.

Taigi, faktas tas, kad politinės kuopelės pogrindžiuose pokalbių ta tema iš tiesų buvo. Paskaičiavo ponuliai, kiek "laisvų" lėšų atsirastų, žengus šitą nepadorų žingsnį. O jį žengti taip klaikiai niežti, kaip kai kam įlįsti į Gretos migį.

Klausimas, kam tiems visiems politikos minedams vis prireikia tų naujų mokesčių, juk ir patiems juos teks mokėti?

Jei kas nors mano, kad, į biudžetą surinkus daugiau pajamų, būtų didinamos pensijos, skausmingai apsirinka. Apie senolius tikrai tie noragų "šlipsuotieji" negalvoja, ir "Sodros" biudžetas nesujungtas su valstybės.

Naujiesiems politiniams pranašams galvos džiūva nuo vieno siekio: padidinti algas viešajame sektoriuje, o sykiu – sau patiems. Dar ir panteizmo pamokoms vidurinėse mokyklose įvesti liktų.

Tada, kaip sakoma, bus ir vilkas sotus, ir kiaulė nepapjauta. Dar ir Tarptautinis valiutos fondas Europos Komisijoje pagirs už ekonominį mąslumą. Tuomet bus galima pasididžiuoti prieš oponentus: juk ne mėgėjai, o tikri profesionalai ėmėsi veiksmo.

Tik kaip papildomai užkrautą mokesčių naštą įvertins tie, kurie privalės ją tempti – Lietuvos žmonės?

Apie tai tie valdytojų pozoje atsidūrę ekskolūkiečiai nebegalvoja. Nes jie, jausdami savo politinės gyvasties pabaigą, turbūt jau nebemąsto apskritai apie nieką.