PASAKOS NAIVUOLIAMS

Šiandien Romos olimpiniame stadione Italijos ir Turkijos rinktinės pradės XVI Europos futbolo čempionatą. Šventę, kurios Senojo žemyno aistruoliai laukė visą penkmetį.

Dėl "COVID-19" protrūkio pirmenybes nukėlus į 2021-uosius, jos tapo ne tik labiau laukiamos, bet ir sujaukė daugelio futbolo gerbėjų planus. Viena vertus, dėl pandemijos nė vienas iš stadionų neturi teisės priimti visų bilietus iš anksto įsigijusių sirgalių. Kai kuriose arenose bus užpildyta tik pusė vietų, kai kuriose – kiek daugiau. Tad daliai išankstinių pirkėjų teko bilietus grąžinti. Be to, UEFA paskutinę minutę atšaukus keletą stadionų, ne vienas sirgalius iš Lietuvos turėjo išbraukti visą išvyką. Pavyzdžiui, į Airiją, kur galbūt planavo aplankyti ir savo gimines. Tačiau mūsų šalies atstovų pirmenybėse, be abejo, bus. Kai turnyras turi net vienuolika šalių šeimininkių, į vieną jų norėdamas vis tiek pateksi. Apmaudu tik tai, kad sirgalių pėdomis nepaseks mūsų futbolininkai. Ta prasme, ne šiemet, o dar ilgai. Po pastarųjų Lietuvos rinktinės pasirodymų įtikinamiau skambėtų žodis "niekada". Šitaip apsikiaulinti savo sirgalių akivaizdoje reikia sugebėti. Po skambių pareiškimų apie siekį susigrąžinti jau vienuolika metų nematytą Baltijos taurę, paskutinė vieta šiame turnyre dar neatrodo taip tragiškai, kaip patirtas pažeminimas Ispanijoje. Šios šalies jaunimo rinktinė tiesiog smaginosi savo triukais kvailindama kur kas brandesnius mūsų vyrus, o šie nesugebėjo atlikti nė vieno normalaus smūgio į varžovų vartus. Šiame kontekste aiškiai pamatėme, kad ispanų jaunuoliai turi nepalyginti didesnių šansų patekti į Europos vyrų čempionatą nei mūsų kavaleristų gvardija.

Ir kaip dabar komiškai skamba kadaise tuomečio LFF prezidento Liutauro Varanavičiaus sektos pasakos, esą dar truputį pakentėkime, o nuo 2016-ųjų, kai žemyno pirmenybių dalyvių skaičius išaugs nuo šešiolikos iki 24 rinktinių, mes ten tikrai būsime. Nuo to laiko praėjo jau penkmetis. Panašu, kad niekas nepasikeis ir po dešimtmečio.