Kol Jungtinė Karalystė gedi ir kruopščiai rengiasi vienos pačių garbiausių per visą šalies istoriją valdovės laidotuvėms (kuriose kategoriškai nelaukiami nei Maskvos, nei Minsko, taip pat ir Mianmaro didžiūnai), Kazachstaną aplankė ne tik Romos popiežius, bet ir Kinijos prezidentas, o Kaukaze vėl pakvipo paraku, kažkur prie Charkovo, apkasuose eilinį V.Putino kariaunos "zuikutį" aplankė Mergelė su dalgiu.

Atėjo, atsisėdo šalia, tyli, nagu ašmenis brazdina, tarsi koks J.Hendrixas gitaros stygą, ir nieko nesako. Žiūri ir laukia. Ne kiekvienas turės smarvės ilgiau išsėdėti tokioje draugijoje, ypač, kai taip skauda skeveldrų išdraskytos galūnės, o apie ligoninę svajoti nėra kada, nes gauta kovinė užduotis: "Nesitraukti iš pozicijų." Morfinų susileidai ir pirmyn, specialiosios operacijos eilini!

Ir tada apima nušvitimas (kaip tas, kur kartais būna tunelio gale): "Juk tai – Paskutinioji, esu gyvas lavonas su vienutėle šovinių apkaba ir be jokių vilčių išsprukti iš to mėšlyno, nesgi reikia vykdyti komandoro-feldmaršalo-generalisimo įsakymą iki galo. Ką daryti?"

"Jūs dar turite vieną skambutį draugui, nes pagalba iš šalies neatvyks."

Paskutinis skambutis mylimajai, žmonai, draugei ar dar kam nors, su kuo norėtųsi pasikalbėti prieš atsiduodant tai kitai Mergelei, iš apkasų.

"Tu kaip, gyvas, sveikas?" "Šiaip nieko, tik ranką ir koją skeveldros kliudė." "Kodėl į ligoninę neveža?" "Nes yra kovinė užduotis – nesitraukti, susileidau vaistų ir kausiuosi toliau." "Kokia dar užduotis? Tau į ligoninę reikia." "Mus visą naktį daužė. Mes nebegalime gintis, jų ginklai stipresni nei mūsų. Paprašėme pagalbon aviacijos, pasakė, kad nebus, liepė gintis patiems. Labai baisu." "Zuikuti, viskas bus gerai, neverk." "Nebegaliu, skausmas nepakeliamas, visur kraujas, jėgų nebėra. Šovinių liko tik viena apkaba. Tai – viskas."

P.S. Paskutinis skambutis normine leksika adaptuotas pagal Ukrainos kariuomenės žvalgybos perimtą okupanto telefoninį pokalbį iš fronto namo.