Čekijoje spalio 20-ąją ir 21-ąją vykusių parlamento rinkimų rezultatai ne tik netikėti, bet ir kitais atžvilgiais įdomūs mažesnėms Europos valstybėms, tarp jų ir Lietuvai.

Anot Šveicarijos dienraščio „Neue Zütcher“, rinkimai, kurie į pirmą vietą iškėlė neaiškaus verslininko Andrejaus Babišo partiją „Ano“, reiškia „šaliai didžiulį pertrūkį. Pirmą kartą per 25-erius laisvo gyvenimo metus nei Čekijos socialdemokratų partija, nei Demokratinė piliečių partija negavo daugiausia balsų.

Vietoj to į laviną panašią pergalę nusinešė populistinė partija „Ano“, kurios programą ir sudaro ligšiolinių galingų partijų čaižymas. Jos vado Andrejaus Babišo triumfas dar didesnis nei tikėtasi: partija „Ano“ gavo triskart tiek balsų kaip likusios partijos.

Taigi ligšiolinė politinė Čekijos sistema, kuriai kaip alternatyva „Ano“ visada ir prisistatė, nutrenkta į griuvėsius“.

„Čekijos parlamento rinkimų rezultatas – daugeliu atžvilgių paradoksalus“, – rašė ir Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ korespondentas Prahoje Peteris Lange, –Kodėl? Ogi todėl, kad čekai iš pagrindų siekia saugumo, o šiuose rinkimuose jie rinkosi rizikuoti.

Jie iš Andrejaus Babišo ir jo partijos „Ano“ priėmė asmeninį čekį, negalėdami žinoti, ar jis padengtas. Jie norėtų ramiai gerti savo alų, vildamiesi, kad viskas liks ir toliai taip, kaip dabar.

Tačiau savo balsus jie atidavė žmogui, kuris viską nori pakeisti iš esmės. Jie pasitikėjo tariamu kovotoju su kombinacijomis, kuris savo firmą pats sukūrė tik nevengdamas kombinacijų.

A. Babišas ir jo komanda rinkėjams pateikė ne gerai apskaičiuotą programą, o tik pažadus, kad jie sukurs kitokią Čekiją, sukurs šalį, kurioje visiems eisis gerai, su investicijomis į infrastruktūrą, didelio greičio traukiniais, geresnėmis mokyklomis ir ligoninėmis, su didėjančiais atlyginimais ir mažėjančiais mokesčiais.

Ir valstybės aparatas prie naujos valdžios bus lieknesnis, kompiuterizuotas ir efektyvus kaip gerai valdoma firma. O kas nedirbs, lėks lauk. Bus galas  korupcijai ir „švogerių bei draugelių“ vyriausybei. Svarbiausia – visa tai greitai taps tikrove“.

Tačiau Prahos nuosaikiųjų konservatorių ir liberalų dienraštis „Lidove Noviny“ reiškė nuomonę, jog „abi daugiausia pralaimėjusios partijos išeikvojo beveik visas savo jėgas tik tam, kad Andrejų Babišą pavaizduotų kaip įsikūnijusį blogį, bet tai nepavyko.

Rinkėjas irgi yra tik žmogus, tačiau jis savęs klausė: o ką šios partijos darys, kai Belzebubą jos bus išvarę? Juk šių metų rinkimų laimėtoją ateityje nugalėti įstengs tik tas, kuris supras, jog piliečiams reikia vizijų, o ne tik nuolat skambančių pavojaus varpų.

Galų gale ir komunistai prieš 28-erius metus nieko nepešė iš to, kad varė žmonėms baimę dėl atslenkančio iš Vakarų imperializmo“.

Norvegijos sostinės dienraštis „Verdens Gang“ stebėjosi, „kad piliečiai, nors šalies ūkis auga, o bedarbių skaičius mažas, savo ministru pirmininku vis dėlto išsirinko „čekiškąjį Trumpą“. A. Babišas, nors yra už NATO ir Europos Sąjungą, tačiau nepritaria Čekijos prisijungimui prie euro ir įvardijo musulmonų pabėgėlius kaip didžiausią Europai grėsmę, nors Čekija nepriėmė beveik nė vieno prieglobsčio prašančiojo.

Šalis keleriais praėjusias metais iš Europos Sąjungos gavo milijardus, tačiau pati atsisako dalyvauti Europos Sąjungos kvotų sistemoje, taip griaudama solidarumą.

Net jei kurį laiką atrodė, kad į Europos namus sugrįžo ramybė, dabar per Vidurio Europą pučia populistiniai vėjai ir tuo būdu griauna sąsajos linijas su Vakarais“.

Vokietijos nacionalinis dienraštis „Welt“ aiškino, jog „tikra yra tai, kad rinkimus A. Babišas laimėjo ne nepaisant to, bet kaip tik aiškiausiai dėl to, kad skelbė pasiryžimą į Čekiją neįleisti nė vieno pabėgėlio.

Jeigu prie to dar pridėsi tuos 10 procentų, kuriuos surinko atvirai radikaliai dešinei atstovaujanti partija, tai išeina, jog 40 procentų Čekijos rinkėjų iš principo atmeta imigraciją.

Taip Čekija artinasi prie tokių valstybių kaip Lenkija ir Vengrija, kurios jau anksčiau pradėjo eiti į naują, o gal ir į seną nacionalizmą vedančiu keliu. Taip vidurio Europoje randasi „neliberalių demokratijų“ blokas.

Rytų Europos išimtis gresia virsti Rytų Europos taisykle“.

Padėtį apibendrino ir Magdeburgo dienraštis „Volksstimme“: „kadaise prieš beveik 30 metų su demokratija susijusias viltis netvarkinga politinė sistema taip suėdė, kad jų tiesiog nebeliko. O tai, kad ir į naujus premjerus numatytasis Andrejus Babišas sukčiavo ES pinigais, daugeliui čekų nerūpi.

Jie tikisi stipraus vyriausybės vadovo, kuris moka tvarkytis su pinigais, neleis siautėti migrantams ir pašalins korupciją.“

Anot Miuncheno nacionalinio dienraščio „Süddeutsche“, nors „rinkimus laimėjęs A. Babišas ir nėra žėruojantis nacionalistas su tvirta programa kaip, pvz., Jaroslawas Kaczynskis Lenkijoje, jis vis tiek pavojingas“, nes „savo pozicijas kaitalioja pagal vėjo ir rinkėjų nuotaikų kryptį“.

Oldenburgo regioninis dienraštis „Nordwest-Zeitung“ teigė, kad „žmonės Europoje nepatenkinti savo turimais politiniais atstovais. Kaip tik ši aplinkybė įgalina aiškias, o kartais ir paprastas bei populistines žinias nešančius naujokus įtikinti rinkėjus, kad jais pasitikėtų

Ypač trys temos čia gali garantuoti sėkmę. Tai kritiškas požiūris į Europą, griežta laikysena pabėgėlių atžvilgiu ir kova su įsisenėjusiomis, surambėjusiomis politikos struktūromis.

Deja, tai, kas rinkimų kovoje lengvai pasakoma, rinkimus laimėjusios vyriausybės kasdienybėje pasirodo iš esmės daug sudėtingesniu dalyku“.

Užsienio spaudos apžvalga, kurią parengė Mykolas Drunga, skambėjo per LRT RADIJĄ.