PREZIDENTO ŠUO

Europarlamentaras R.Paksas staiga ėmė ir išvyko į Maskvą. Apie savo atvykimą informuoti Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje nė nepasivargino. Nes ne pas jį gi ir važiavo, o pas Rusijos parlamentarus "plėsti dialogą".

Jei tikėtume tokiu portalu "Sputnik", dėl kurio tikrųjų kėslų Lietuvoje dar prieš trejus metus mus įspėjo Valstybės saugumo departamentas, tai R.Paksas derybose su Rusijos valstybės Dūmos pirmininku V.Volodinu "dabartinį antirusiškų nuotaikų plėtojimą palygino su propaganda ir psichoze, kurios vyravo prieš Antrąjį pasaulinį karą".

Bet jis turbūt užmiršo, kuo ta "propaganda ir psichozė", kuri, kaip netrukus paaiškėjo, baigėsi ir kiek tai kainavo Baltijos šalims, tarp jų ir Lietuvai, kurios nušalintu prezidentu R.Paksas karūnuojamas iki šiol.

Dar naujai keptas derybininkas su rusais aptarė "incidentą" Kerčės sąsiauryje ir net išklausė pretenzijas dėl to, kad NATO pernelyg priartėjo prie Rusijos sienų. Kitaip tariant, plėtė tarptautinį dialogą.

Kol R.Paksas žaidė taikdarį Maskvoje, streikuojantys Lietuvos mokytojai vis neapleido savo apkasų okupuotoje Švietimo ir mokslo ministerijoje, o išspirtieji ministrai, išskyrus gal tik J.Petrauskienę, dėl didžiosios dievo neteisybės keiksnojo premjerą, Amerika gedėjo savo prezidento George'o H.W.Busho.

Be jo Europa šiandien būtų kitokia, tas tiesa. Jam prezidentaujant baigėsi Šaltasis karas. Visada prisimenamas buvusio prezidento gebėjimas derėtis su tuomečiu Sovietų Sąjungos vadovu M.Gorbačiovu. JAV prezidentas aktyviai rėmė ir Vokietijos susivienijimą. G.H.W.Busho valstybinių nuopelnų sąrašas ilgas, todėl ir netekties skausmas – begalinis, ypač artimiesiems, kurie neteko tėvo ir senelio.

O atsisveikinimą su iškiliuoju amerikiečiu vainikavo kone metafizinis ištikimojo prezidento tarnybinio šuns Sully, budėjusio prie šeimininko karsto, liūdesys.

Pavydėtina ištikimybė ir atsidavimas vienintelei tiesai be jokių priesaikų sulaužymo.