Pušys 38-oje lygiagretėje | Diena.lt

PUŠYS 38-OJE LYGIAGRETĖJE

Šaltojo karo (1946–1991) pradžia žymi ne tik naujos žmonijos epochos gimimą, bet ir legendinio generolo Douglaso MacArthuro (1880–1964) karjeros pabaigą. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui (1939–1945), nacizmo grėsmę pakeitė komunistų kaprizai, o vieni pirmųjų šaltojo karo neramumų prasidėjo anksčiau Japonijos okupuotoje teritorijoje – Korėjos pusiasalyje.

Daugelį metų dėl šio krašto konkuravo jo grėsmingi kaimynai. Dar 1876 m. buvo pasirašyta sutartis, padėjusi pagrindus Korėjos integracijai į Japonijos imperiją. Pastaroji tapo vienintele monarchija, pretenduojančia įsisavinti Korėjos žemes po pergalingų konfrontacijų su Kinija (1894–1895 m.) bei carine Rusija (1904–1905 m.).

1910 m. rugpjūtį Korėjos pusiasalis tapo oficialia Japonijos imperijos dalimi. Tekančios Saulės imperijos veikla Korėjos žemėse vertinama kontroversiškai ir iki šiol sukelia ne itin malonių sentimentų abiem pusėms.

Po 35 metų, Japonijai pasirašius kapituliacijos aktą, sąjungininkai nežinojo, ką su šiuo pusiasaliu daryti, tad buvo nuspręsta jį padalyti į skirtingus sektorius. 38-oji lygiagretė tapo riba, skiriančia sovietinę (šiaurė) ir amerikietišką (pietūs) zonas, mat sovietų "mandagūs žmonės" į Korėją ėmė skverbtis jau 1945 m. rugpjūčio 10 d. (kitą dieną po atominės bombos sprogimo Nagasakyje).

1948 m. gegužės 10 d. pietinėje Korėjoje įvyko visuotiniai rinkimai. Jų metu iškilo Syngmanas Rhee (1875–1965), aršus antikomunistas ir politinis aktyvistas, Japonijos okupacijos metais kovojęs už Korėjos nepriklausomybę bei pasižymėjęs autoritariniais polinkiais. Tų pačių 1948-ųjų liepą jis tapo pirmuoju Pietų Korėjos prezidentu.

Beveik tuo pat metu šiaurėje iškilo dabartinio diktatoriaus senelis Kim Il-sungas (1912–1994), anot mokslinio marksizmo evangelikų, mokėjęs gaminti raketas iš pušų bei jų kankorėžių. Daugiau nei dvejus metus tarp šių teritorijų vyko abipusės provokacijos, o 1950 m. birželio 25 d. prasidėjo karas. Tos dienos rytą šiauriečių pajėgos, suburtos iš tankų bei dengiamos sunkiosios artilerijos, peržengė 38-ąją lygiagretę tam, kad būtų nubaustas "banditas ir išdavikas S.Rhee". Taip pat jie teigė, kad pietiečiai, kurie neturėjo nei tankų, nei artilerijos, nei prieštankinės gynybos, pirmieji paleido ugnį.

Birželio 27 d. S.Rhee evakavosi iš Seulo. Kartu su juo bėgo ir dalis armijos bei civilių. Po paros Pietų Korėjos armija susprogdino Han upę kertantį tiltą, tokiu būdu laikinai izoliuodama kitame krante ne tik priešų, bet ir savų karių pajėgas bei civilius pabėgėlius. Pastarųjų buvo ir ant sprogdinamo tilto. Daugelis jų žuvo.

JTO vieningai pasmerkė įvykius Korėjoje. Buvo nuspręsta siųsti į pusiasalį tarptautines pajėgas, kurioms turėjo vadovauti ne kas kitas, o pats D.MacArthuras. Šis generolas, pasak žinovų, buvęs arogantiškas, atsainus ir egoistiškas, tačiau tuo pat metu ir geraširdis, drąsus bei pasiaukojantis. Dėl šių savybių kokteilio bei išpuoselėtų viešųjų ryšių jis dar Antrojo pasaulinio karo metais sugebėjo tapti tikra žvaigžde.

Sovietai negalėjo blokuoti šio sprendimo, nes patys tuo metu boikotavo JTO dėl šios organizacijos atsisakymo pripažinti komunistinę Kiniją visaverte šalimi.

Liepos 5 d. JAV jūrų pėstininkai, atvykę iš Japonijos, puolė Šiaurės Korėjos pajėgas prie Osano miesto, tačiau neturėdami prieštankinių ginklų greitai patyrė pralaimėjimą. Kankorėžių raketų meistro Kim Il-sungo pajėgos įgavo pasitikėjimo ir vis labiau spaudė amerikiečių bei pietiečių armijos likučius į kampą pusiasalio pietryčiuose šalia Busano miesto, dengiamo Nakdongo upės.

Pakelyje šiauriečiai "vykdė klasių kovą", žudydami už save protingesnius asmenis. Šalia Busano daugelį dienų vyko aršūs mūšiai. Įsitvirtinę gynėjai šiauriečių puolimus atrėmė vieną po kito, o jiems talkino JAV oro pajėgos, naikinančios tiltus. Tokiu būdu buvo siekiama sutriuškinti komunistų logistiką.

Tuo metu JAV pajėgos buvo stiprinamos technika bei žmonėmis. Rugsėjo 15 d. 80 tūkst. jūrų pėstininkų išsilaipino Inčono mieste, į vakarus nuo Seulo. Tuo pat metu prasidėjo ir Busano gynėjų judėjimas į šiaurę, spaudžiant komunistus. Rugsėjo 26 d. Seulas vėl buvo pietiečių rankose, o D.MacArthuro sprendimu priešai buvo stumiami dar toliau už 38-osios lygiagretės, Kinijos sienos link.

Spalio 19 d. JAV ir pietiečių pajėgos užėmė Šiaurės Korėjos sostinę Pchenjaną, o po šešių dienų jau buvo pavojingai priartėjusios prie Kinijos bei Korėjos siena laikomos Jaludziango upės. Lygiai po mėnesio, lapkričio 25 d., į karą stojo Kinija. Keli šimtai tūkstančių kinų, perėję sieną, ėmė stumti D.MacArthuro žmones atgal į pietus. Pats karo vadas JAV politikams aktyviai siūlė plėsti kovos veiksmus ir sustiprinti ekonominę Kinijos blokadą bei karinėmis priemonėmis blokuoti jos krantus. Taip pat jis siūlė įtraukti Taivane reziduojančius kinų dešiniuosius bei panaudoti branduolinį ginklą.

1951 m. sausį JAV kariai traukėsi per 38-ąją lygiagretę į pietus, o kinų remiamiems šiauriečiams sausio 4 d. vėl pavyko užimti Seulą. Vis dėlto mėnesiui baigiantis amerikiečiai sustabdė jungtinių komunistinių ordų plitimą į pietus bei pradėjo kontrpuolimą. 1951 m. kovo 18 d. Seulas ketvirtą ir paskutinį kartą pakeitė savo šeimininkus, o tų pačių metų balandžio 11 d. D.MacArthuras buvo atleistas iš vado pareigų dėl "nepagarbos prezidento autoritetui" bei deportuotas pensijon.

1951 m. balandžio 19 d. sakydamas atsisveikinimo kalbą JAV Kongrese, jis reziumavo: "Esama žmonių, kurie dėl skirtingų priežasčių norėtų nuolaidžiauti raudonajai Kinijai. Jie akli, jie neišmoko istorijos pamokų, istorijos, aiškiai parodančios, kad nuolaidžiavimas sukelia kitą, dar kruvinesnį, karą." Ir dar pridūrė: "Turėjau tiesiog palikti jūsų kovojančius sūnus Korėjoje."

Kartu su šia gėdinga puikios generolo karjeros pabaiga prasidėjo ir iki šiol trunkantis pozicinio karo, provokacijų bei taikos derybų maratonas Korėjos pusiasalyje. Tiesa, 1953 m. liepos 27 d. buvo pasirašyta formali ugnies nutraukimo sutartis, nustačiusi demarkacinę zoną abipus 38-osios lygiagretės.

Rašyti komentarą
Komentarai (8)

kauniete miau

..ieshkokit ZMOGUJE ,kas yra grazaus ir gero ,ir taps …...diena shviesesne ir aplinkiniai ne tokie jau visi [mongolu "ishterlioti?!] nusmurge juk mes cia visi" susitikom" ,[manau] ,nes megstam istorija ir megstam jauno zmogaus L.D. straipsnius??!! ar ne taip?? dziaukimes tuo ,ka galim paskaityti

kauniete miau

atmetus pasibiaurejima sukeliancius [kaikuriu!!]komentarus ,as visada esu dekinga skaitydama L.Dykovo ishrinkta istorine medziaga;Ir imciau nekesti save ,jei----skaityciau ir [panasiai ,kaipU-2 ar3]vemciau biaurasti ,;;;issakyk savo nuomone,jei esi zmogus ,,,o jei esi is tvarto[??] tai kauk ---ziuredamas I Menuli,,,,miau! dvokia internetas nuo biaurasties

U-2 >paskutiniam

"Būkit atlaidesnė nelaimingam padarui U-2. Jų motinas totoriai-mongolai krušo, o dabar juos pačius Putinas kruša. Jie vargšai jau nebegali įsivaizduoti, kad dar yra žmonių ir su neiškruštomis smegenimis" Po šito, jus negalite sakyti, jog nesuprantate kuo zmones skiriasi nuo jusu ir kitu mazojo Lionios Dykovo ir madam Dykovienes talento gerbeju...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS