Manyti, kad karas Ukrainoje tiesiogiai ar per šalutinio poveikio klausimus netaps Europoje rinkimų tema, galėjo nebent nuo realybės atitrūkęs veikėjas. Na, dar šveicarai, savąjį Neutralité perpétuelle – Amžinąjį neutralumą pavertę nacionaline vertybe ir vis dar bandantys ignoruoti didžiausioje žemyno šalyje pleškančių laužų dūmus. Kokiu būdu apie saugumo grėsmes kalba rinkimų maratonų dalyviai, priklauso nuo nacionalinių ypatumų.

Lietuvoje juos riboja sekli politikų fantazija, tad buvo galima lažintis dėl partijos, kuri pirmoji prieš rinkimus savo kampanijos arkliuku pavers dronus. Konkurentus aplenkė Ramūnas Karbauskis.

Dronai yra gerai. Ypač gerai, kai siūloma juos ne pirkti, bet gaminti. Blogai yra tai, kad iniciatyva radosi ne tiek karo Ukrainoje, kiek būsimų rinkimų kontekste. Sykį į Seimą kultūros mecenatystės bangos atneštas Žaliųjų ir valstiečių partijos lyderis šiandien nori grįžti ant drono sparnų. Šiose vizijose jis anaiptol ne vienintelis. Lietuvai reikia rūpintis bepilotėmis skraidyklėmis, o ne sąjungininkų batalionu ir tankais, – niekieno neprašytas tokią savo nuomonę paviešino Regionų partijos pirmininkas. Ne, diplomuotas ekonomistas irgi neuostęs parako kvapo – tik, akivaizdu, viena ausimi nugirdęs diskusiją tarp geležies ir moderniųjų technologijų apologetų. Būtų klausęs abiem, temą būtų rinkęsis kitą: karas Ukrainoje jau įrodė, kad fronte svarbūs ir tankai, ir aviacija, ir artilerija, ir dronai, ir turniketai, ir politikų gebėjimas netrukdyti kariškiams.

Kuo arčiau 2024-ieji, rinkimų supermetai, tuo panašių „žinovų“ kalbų girdėsime dar daugiau. Tokia jau ta mūsų politinė kultūra: pernakt visi gali tapti energetikos, švietimo, virusų ar kitos populiarios temos ekspertais. Tik būtų gerai, kad prieš atverdami burną kandidatai it tie papildų maniakai „pasitartų su gydytoju arba vaistininku“, t. y. profesionalais. Nes nuo šalies atsparumo išorės grėsmėms priklauso daugiau nei kandidatų į valdžią karjera, kad jį derėtų paversti politinėmis batalijomis, net ir dronų varžybų pavidalu.