LRT nuotr.

ŠUNIŠKI METAI ŠUNIMS

2018-01-05 18:36
Ramūnas Terleckas

Pastarosiomis dienomis girdžiu linkėjimą, kad 2018-ieji nebūtų šuniški metai. Bet, nors ir kaip keistai skambėtų, bent daliai šunų galima pavydėti – juos šeimininkai myli labiau negu artimuosius.

Jie sotūs ir pastaruoju metu net aprengti šiltai, idant darganoti Lietuvos orai neėstų sąnarių. Nei emigracija, nei vargana pensija, nei visuotinis pasaulio atšilimas ar gydytojų atlyginimai šunų nejaudina. Rodyk ištikimybę ir prieraišumą savo šeimininkui – gausi kur kas daugiau nei neapgraužtą kaulą.

Taigi Šuns metai mokantiesiems tarnauti ir nekelti galvos aukščiau, nei leidžia šeimininkas, neturėtų būtų blogesni už praėjusiuosius. Bet visada yra rizika, kad aukščiau sėdintieji gali nurėžti galvą šeimininkui, o tuomet sugrius sotus gyvenimas. Praėjusiais metais taip ir nutiko – iš aukštų postų lėkė socialdemokratų paunksnėje užaugę ir konservatorių nekliudyti mohikanai. Kiek naudos tai duos valstybei, dar sunku pasakyti.

Nors nomenklatūriniai lizdai ardomi, nežinia, ar jų šiluma nesusuks proto naujiesiems vadybininkams, kuriems dar reikia įrodyti savo kompetenciją. Iš darbų pažinsime. Kol kas sumaniau skaičiai kaitaliojami ekselinėse lentelėse, nei randama naujų idėjų ir vizijų. Būkime kantrūs ir leiskime dirbti, gal nebus tokios trumpalaikės žvaigždės kaip pastarieji „Vilniaus vandenų“ švarintojai.

Praėjusių metų ryškiausia linija politikos padangėje – susigulėjusios partinės sistemos sunaikinimas, kurio ženklu tapo ir mohikanų saulėlydis. Jau prieš rinkimus į Seimą socialdemokratai neatlaikė vieno kirčio po kito ir nudardėjo valdžios vertikale žemyn. Vidiniai nesutarimai, negebėjimas eiti į kompromisus suskaldė partiją, ir neatrodo, kad iš apipjaustytų šakų artimiausiu metu bent kas nors svarbaus atžels.

Gali pasirodyti, jog tai – senosios nomenklatūros valdymo pabaiga. Vis dėlto tuo abejoju, nes santykinės kairės vėliavą bandančių perimti žaliųjų valstiečių gretos itin margos: ir dėl interesų, ir dėl intelekto skirtumų, ir dėl požiūrio į pasaulį.

Nors iki Seimo rinkimų dar gana toli, po truputį dėliojasi naujos politinės piramidės kontūrai. Joje turėtų rasti vietos socialdemokratai, tik nežinia, ar aukštai bus, ypač jei atskilusieji įkurs savo partiją. Tilps ir liberalai, bet jų medelyne gražiam atžalynui augti dirva ilgam užteršta. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų padangė šiandien atrodo saulėta. Jeigu susidoros su vidiniais demonais, jų reitingai dar kils. Seime turėtų likti ir „valstiečiai“, jei tik valdžia galutinai neapsvaigins. Tačiau neabejoju – netrukus atsiras nauja Lietuvos „gelbėtojų“ komanda, kuri susirinks „protesto“ balsus. Norėčiau, kad iškilsianti naujoji jėga nebūtų itin radikali ir kad protestuojančiųjų nebūtų itin daug. Tai priklausys nuo dabartinių valdančiųjų, nuo būsimojo prezidento ir nuo visų mūsų. Žurnalistė Rita Miliūtė laidoje „Kitokie pasikalbėjimai“ visiems rinkėjams palinkėjo proto. Ir aš to norėčiau palinkėti.

Ramūno Terlecko komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.