TIE, KAS NEGALI NEKRIUKSĖTI

Žiūri į valdančiuosius ir negali atsistebėti jų drąsa. Iki šiol nekilnojamojo turto (NT) mokestis slėgė 32 tūkst. gyventojų, bet to, aišku, buvo maža – užsimota apmokestinti 400 tūkst. „dūšių“, baudžiavos terminais kalbant.

Patvaldystę brandinantys tijūnai nebijo nei mitingų, nei piketų, nei paniekintų rinkėjų rūstybės.

Ponuliai išbūrė tokį apmokestinimo stebuklą, kad gali tik stebėtis jų logika. Ir nuovoka, vaduojant nuo tų pačių NT mokesčių gerb. sostinės kontingentą.

Na, o kaip čia kitaip, juk joje taip patogiai rangosi šitie riebūs mūsų šaunuoliai – visos Lietuvos administratoriai. Nejaugi dabar skriausi pats save, kai pragyvenimo lygis elito mieste ne taip seniai viršijo ES gerovės vidurkį?

Kuriamas naujas moderniosios baudžiavos modelis, kuris toliau stumdys regionų gyventojus į skurdą, o sostinės bajorija sau kurs dar riebesnę gerovę.

Iš šitos įvairiaspalviais raišteliais perraišiotos mokesčio metodologinės raizgalynės aiškėja, kad jo dydis yra paremtas NT vertės mediana, kuri regionuose – itin žema, jei lyginsime su sostine.

Tačiau net nedidelei NT vertei viršijus regionuose nustatytą lygį, mokestį teks mokėti ir aptrūnijusių daržinių savininkams, kai gerokai solidesnį NT turintis Vilnijos gyventojas jo apskritai nemokės.

Toks čia, taigi, lietuviškas etnografinis teisingumas: mužikas visada turi eiti lažą ir mokėti činšą, o ponas visada turi tą mokėjimą tobulinti ir administruoti, nes jo darbas esą atsakingesnis.

Šita NT mokestinė gudrybė dar kartą byloja apie tai, kad yra kuriamas naujas moderniosios baudžiavos modelis, kuris toliau stumdys regionų gyventojus į skurdą, o sostinės bajorija sau kurs dar riebesnę gerovę. Juk, parafrazuojant tautos lakštingalą, kiaulė negali nekriuksėti. Beliko laukti pirmosios nakties teisės, natūrinės duoklės ir fizinių bausmių įteisinimo iniciacijų.

P. S. Ir naują karinį miestelį pastatė pirmiausiai prie Rokantiškių. Gi partinius sostinės rubuilius gelbėti nuo priešų – prioritetinė pareiga.