TULPĖS NUSTELBIA KONSTITUCIJĄ

Pas mus prasidėjo tulpių sezonas, pradedant prezidentūra ir baigiant kaimynės Genovaitės klomba prie daugiabučio.

O Lenkijoje šiandien – nacionalinė šventė – Gegužės 3-iosios Konstitucijos diena. Pas mus ji pamiršta, nors į šį pasididžiavimo vertą valstybės dokumentą mes irgi turime istorinių teisių, tik vargiai suvokiame, koks tai buvo gėris šaliai ir kokią pamoką iš to turėjome išmokti.

XVIII a. pabaigoje tai buvo neįtikėtinas moderniausios valstybės ženklas. Nekalbant, kad tai – pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje rašytinė konstitucija po JAV pagrindinio šalies įstatymo įsigaliojimo.

Gegužės 3-iosios Konstitucija nors ir patvirtino, kad Abiejų Tautų Respublikoje viešpataujanti yra Romos katalikų religija, tačiau ir kitiems tikėjimams užtikrino laisvę.

Nors ir pabrėžė bajorų luomo pirmenybę visuomenėje, tačiau kokių nors ypatingų teisių ir privilegijų jam nesuteikė. Taip pat deklaravo visų bajorų lygybę, siekiant pareigybių ir tarnaujant savo valstybei.

Maža to, miestiečiams buvo garantuota asmens neliečiamumo teisė, "išskyrus bankrotininkus ir sučiuptus nusikaltimo vietoje". Taip pat miestiečiai įgijo teisę eiti administracines ir teismo pareigas, siekti karinių laipsnių.

Valstiečiams numatyta suteikti asmens laisvę arba išlaisvinimo iš baudžiavos galimybę, tačiau tik tiems, kurie norėjo įsikurti Respublikoje, arba bėgliams, ketinantiems į ją sugrįžti.

Tenka pripažinti, kad pastaroji nuostata labai nepatiko Jekaterinai II, nes galėjo paskatinti Rusijos valstiečius, ypač gyvenančius pasienio zonoje, bėgti į kaimyninę Lenkiją ir Lietuvą.

Dar pagal šią Konstituciją ne monarchas su kariuomene, o kiekvienas valstybės pilietis privalėjo ginti savo ir tautos laisvę.

Tikėjimo ir asmens laisvės bei nuosavybės teisės, dar galimybė nusimesti baudžiavos jungą, jokio nepotizmo, siekiant valstybės tarnybos, palankios sąlygos imigracijai – visa tai garantavo Gegužės 3-iosios Konstitucija.

Kodėl šiandien Lietuvoje ne nacionalinė šventė?