AŠ – UŽ VISUS!

Paulius Motiejūnas, kramsnodamas spragėsius, patogiai įsitaisė Vilniaus "Siemens" arenos garbingų svečių ložėje. Retas vaizdelis, bet tikrai ne stulbinamas. Tik vis tiek kažkas čia ne taip! A, jis dar ir su alaus butelaičiu rankose. Įdomu... Na, bet galbūt jam laisvadienis, o ir alaus juk būna nealkoholinio. Tačiau kas gi čia po galais? "Žalgirio" klubo vadovas užsimaukšlinęs raudoną kepurėlę su sostinės klubo logotipu! "Taigi, žinai, mes – juk lietuviai. Turime palaikyti saviškius. Mes varžovai tik savaitgaliais, kai vyksta LKL kovos, o nuo antradienio iki ketvirtadienio, kai "Rytas" kaunasi Europos taurėje, aš už juos", – lyg niekur nieko aiškina "Žalgirio" klubo direktorius.

Tokį scenarijų sunku net susapnuoti. Todėl, kad "Žalgirio" strategas niekada neprisiekinėjo meile iš skandalų neišsikapstančiam sostinės klubui. Bet labiausiai dėlto, jog jis suvokia, kokią savo sirgalių reakciją išprovokuotų. Diena, kai jis viešai užsirištų "Ryto" šaliką, ko gero, taptų paskutine darbo diena "Žalgirio" klube.

"Ryto" klubo prezidentas, bent jau tuo metu tikrai dar juo buvęs, Antanas Guoga manė kitaip. Esą kuo jis blogesnis už, tarkime, Joną Valančiūną. Juk, kai šis Kauno arenoje įsispraudė į jam kiek ankštokus žalius marškinėlius, niekam nekilo klausimų: kas čia šovė į galvą tam vilniečiui? Tik pirmiausia, Jonas – jau senokai nebe Vilniaus "Lietuvos ryto" klubo vidurio puolėjas, o Lietuvos rinktinės lyderis ir visos mūsų šalies ambasadorius stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje. O svarbiausia: J.Valančiūnas – sportininkas. Jis, skirtingai nuo europarlamentaro Antano, nesikrauna sau politinio kapitalo.

"Man negėda. Juk "Žalgiris" visos Lietuvos turtas" – maždaug taip teisinosi "Ryto" prezidentas.

O, kaip miela... O ir atrodo tarsi tikrai patyrusio politiko atsakymas! Politiko, kuris turbūt jau sapnuoja, kaip jo lipšnumu susižavėjusi tauta per Europos parlamento rinkimus gegužės 26-ąją jam vėl įteiks mandatą dar penkerius metus mylėti Lietuvą per saugų atstumą – iš sotaus Briuselio.