Po 2020-ųjų Briuselis prisuks finansų čiaupelius ES naujokėmis vadinamoms Lietuvai, Estijai, Slovakijai, Čekijai, Maltai, Lenkijai ir Vengrijai. Skirs maždaug 13 proc. mažiau nei 2014–2020 m. Oficialusis argumentas – bendrasis vidaus produktas viršijo 75 proc. europinį vidurkį, todėl šios valstybės priskiriamos prie išsivysčiusių ir prie savo projektų labiau turėtų prisidėti pačios.

Mūsų Užsienio reikalų ministerija yra suskaičiavusi, kad nuo narystės pradžios 2004 m. Lietuva iš viso gavo 36 mlrd. eurų. Ar tas lėšas leidome sąžiningai ir būtiniausiems reikalams? Na, už europinius pinigus prispausdinta brošiūrų, kad prieš valgį reikia plauti rankas, kad patyčios yra blogis. Nepagailėta iš fondų keleto stambių banknotų ir žymaus dainininko Minedo projektėliui "Prieš kelionę pasikrauk mobilųjį telefoną". Kalnai programų pripyškinta, kaip iš griuvėsių, pelėsių ir kerpių kelsis mūsų miestai ir kaimai. Kiek jų būta? Kiekviena savivaldybė privalėjo parašyti storą strategiją. Rimtais veidais rašytojai rašė strategijas, kad Lietuvai reikia kosmodromo. Tokie užmojai aprašyti Palangos ir Šiaulių plėtros XXI a. analuose. Nepasidalijo idėjos, matyt, tik todėl ji neįgyvendinta. Net "Formulės-1" lenktynių trasa buvo sugalvota. Nerausdami projektų kūrėjai už visas tas nesąmones gražų pinigą žėrėsi.

Į ES viršūnėlių ir šaknelių susitikimus mes kviečiami tik padainuoti pritariančiųjų chore.

Gal Briuselio komisarai, visa tai regėdami, nusprendė pamokyti Lietuvą? Gal. Teisingo atsakymo nesužinosime. Eurokomisaras Vytenis Andriukaitis tvirtino, kad mūsų premjeras Saulius Skvernelis nepasidavė jo įkalbinėjimams važinėti į Europos Vadovų Tarybos renginis derėtis dėl Lietuvos ateities, tikinti ir įtikinti.

Kita vertus, jei Senoji Europa nuvertina septynias naująsias Bendrijos nares, gal tegu mūsų šalies vadovai nesigiria, kad dažnai kviečiami į ES viršūnių susitikimus. Vadinkime viską savais vardais. Į ES viršūnėlių ir šaknelių susitikimus mes kviečiami tik padainuoti pritariančiųjų chore.