ŽIURKĖNAS MUMYSE
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo.
Vis dėlto yra manančių, kad reikia ginti ne savo kailiuką, bet savo tėvynę. Savas kailiukas mums ir yra tėvynė – šilta, sava ir maloni. Tiek puoselėtas kailiukas – ir vitaminais, ir aliejais, kedentas grožio salonuose, lepintas paplūdimiuose ir t. t. Gaila būtų nunulinti tokį įdirbį.
Tėvynę dažniausiai gina turintys stuburą. Žiurkėnui geriau turėti sotų ir didelį grūdą, bet ne stuburą. Geriau graužti grūdą, nei pačiam būti graužiamam nesaugumo jausmo. Įtampos laikais stuburas yra nereikalingas, net pavojingas organas. Geriausiai būtų jį išoperuoti, nes anas trukdo kaip kirmėliukui šliaužti tarp įvairiausių kliūčių į grūdų sandėlį.
Mūsų tikslas kuo tvirčiau įsisiurbti į šiltą europinės gerovės krūtį ir toje krūties koplyčioje atrasti taiką ir ramybę.
Kažin, ar kiekvienas turi žiurkėną savyje, t. y. tokį (dvasine ir psichologine prasme) stenantį storulį, kurio bezdalais neseniai taip pasišlykštėjo ir kone susivėmė profesorius V. Lansbergis.
Na, gerai: užauginome žiurkėną savyje. Ne kokį nors tundros susliką, bet normalų rubuilį, prikimštais žandukais, žvilgančiais rožiniais nagučiais, nuolat ieškantį gerovės, saugumo ir grūdų sandėlio.
Pasak V. Landsbergio, pakako Prancūzijos prezidentui prasitarti apie garbę ir kovą – koks kilo storulių stenėjimas.
Jei jau V. Landsbergis vaišina Europą tokiais posakiais, tai kažkas atsitiko. Profesoriaus galvoje vatos dar niekas nėra aptikęs.
Kad ir kas nutiktų, turintys stuburą registruosis steigiamose karo komendantūrose, o mes registruosimės urveliuose prie sandėlių.
Dar perspėjame visus geros valios žmones: mes, žiurkėnai, esame labai jautrūs. Būkite mandagūs, atsargūs ir saugokitės, kad neužmintumėte ant mūsų, nes labai lengva mus sužeisti ir traumuoti.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
1 komentarai
-
DMN inf.1 komentarai
-
1 komentarai
HG
Kaunietis
Chi chi chi