„Shutterstock“ nuotr.

ŽMOGUS VAIRUOJA AUTOMOBILĮ TAIP, KAIP GYVENA

2023-09-07 12:23
Rosita Lekavičienė, Kauno technologijos universiteto prof. dr., psichologė

Prasidėjus rugsėjui tuštokos vasariškos miesto gatvės prisipildo automobilių. Ne tik kauniečiai grįžta į darbus, veža vaikus į mokyklas, bet ir naujieji miesto gyventojai – studentai iš visos Lietuvos – įsilieja į šį srautą. Skubėjimas, miesto nepažinimas, o ir menkesnė vairavimo patirtis neretai suplaka stiprių emocijų kokteilį. Ir ne tik: išauga avarijų tikimybė.

Lemia elgesys

Dar penktajame dešimtmetyje psichologų atliktas tyrimas patvirtino, kad „žmogus vairuoja automobilį taip, kaip gyvena“. Kitaip tariant, jei jūs esate kantrus, gerai planuojantis savo veiklas, jūsų elgesys vairuojant skirsis nuo tų, kurie gyvenime nekantrūs, impulsyvūs ir greitai supykstantys.

Apskritai tyrimai rodo, kad santykinai nedidelė dalis avarijų, apie ketvirtis, įvyksta dėl nepalankių kelio aplinkos sąlygų ar automobilio būklės, tačiau būtent vairuotojo elgesys, jo asmenybė, priimami sprendimai, mokslinių tyrimų duomenimis, gali paaiškinti net iki 70–80 proc. avarijų.

Dar daugiau – yra duomenų, kad apie 94 proc. visų žmogaus mirtimi pasibaigusių eismo įvykių susiję su vairuotojo elgesiu. Tad impulsyvumas, gausios emocijos ir tyčinis kenkimas kitam eismo dalyviui yra stiprus rizikos veiksnys, kuris kartu su menkesne vairavimo patirtimi, lėtesniu reagavimo greičiu ir pan. veda nelaimės link: rizikuojama tiek aplinkinių, tiek savo sveikata ar net gyvybe.

Rosita Lekavičienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip suvaldyti?

Tad kaip suvaldyti savo emocijas, jei mums atrodo, kad kelyje pilna žioplų vairuotojų? Kiti žmonės išties gali paveikti mūsų nuotaiką, tačiau kaip sureaguosime – priklauso tik nuo mūsų. Todėl tiksliau yra sakyti, ne „jis mane suerzino, supykdė“, o „aš susierzinau, supykau“.

Dabartiniai tyrimai rodo, kad stipri pykčio raiška – rėkimas, agresyvūs veiksmai – dar labiau pakursto pyktį, o ne jį nuslopina.

Dažnam atrodo, kad nusiraminti galima tik garsiai rėkiant, rodant nepagarbius gestus ar netgi iššokus iš automobilio paauklėjant kitą. Signalizavimas, tyčinis priešiškas elgesys kelyje susierzinusių vairuotojų neretai nurodomas kaip būdas sumažinti pyktį. Visgi net jei jūs esate susiklosčiusioje situacijoje teisus, iš šalies žvelgiant tokia reakcija atrodo apgailėtinai.

Ar iš tikro išsikraunama ir nusiraminama rėkiant, agresyviai ir demonstratyviai vairuojant? Dabartinis mokslas nepalaiko seniau vyravusio požiūrio, kad pykčio nereikia malšinti, o geriau jį išlieti, nekaupti, kad vėliau nebūtų netikėtų protrūkių, pasireiškiančių stipria agresija šalia esančių atžvilgiu. Dažniausiai tuomet būdavo patariama, patyrus erzinančią situaciją, vėliau išsikrauti kumščiuojant pagalvę, plėšant popierių ar garsiai išsirėkiant ten, kur jūsų niekas negirdi.

Visgi dabartiniai tyrimai rodo, kad stipri pykčio raiška – rėkimas, agresyvūs veiksmai – dar labiau pakursto pyktį, o ne jį nuslopina. Blogiausia, kad nuolat taip reaguodami nepalankiose situacijose ilgainiui rizikuojame tapti tiesiog piktais žmonėmis. Be to, juk pyktis toli gražu ne visada padeda pasiekti pageidaujamo rezultato.

Naudingi patarimai

Kas padeda suvaldyti pyktį? Pateiksiu keletą rekomendacijų.

Yra auksinė taisyklė: mus supykdo ne tiek pats įvykęs faktas, o to fakto interpretavimas, kurį patys ir atliekame. Kitaip tariant, skirtingi žmonės į vieną ir tą patį įvykį gali sureaguoti visai skirtingai. Pvz., atsargiai ir lėtai besiparkuojantį vairuotoją, kuris trukdo jums pravažiuoti, galite išvadinti kvailu ir žioplu, tačiau jūsų valioje šią situaciją interpretuoti ir visai kitaip, pvz., taip, vietos čia tikrai mažoka, o dar šis vairuotojas turbūt ir patirties neturi, todėl kaip nors pakentėsiu, kol jis pastatys automobilį. Tad sąmoningai mokykitės plačiau žiūrėti į situacijas kelyje ir nesirinkite jus dar labiau įaudrinančių interpretacijų, pabandykite kitu kampu pasižiūrėti į nutikusius dalykus. Tai nelengva ir iš karto gali nepavykti, tačiau mokytis visgi verta, nes toks požiūris labai praverčia ir daugelyje gyvenimiškų situacijų – darbe, šeimoje, su draugais ir t. t.

Kartais vairuotojas savo pykčio proveržį įžeidžiomis replikomis teisina tuo, kad vis tiek jo niekas negirdi, o toks išsirėkimas padedąs jam pačiam nurimti. Psichologai turi netikėtą pasiūlymą: pravėdinkite plaučius visu balsu užtraukdami jums patinkančią energingą dainą. Juk dėl aplinkos triukšmo automobilyje jūsų niekas negirdi, o bedainuojant tokiomis aplinkybėmis neretai tiesiog pradeda imti juokas.

Net ir visiems gerai žinomas būdas – prieš išliejant pyktį suskaičiuoti bent iki dešimties – gali padėti. Svarbiausia – sąmoningai norėti nebebūti priklausomam nuo pykčio.