Pasak žurnalo „The Atlantic“ apžvalgininkės Yasmeen Serhan, pastebimiausias sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos bruožas, ko gero, yra tai, kad ji praktiškai nepastebima.

Užuot dairęsi tų kelių riboženklių, žyminčių vienos šalies jurisdikcijos pabaigą ir kitos pradžią, keliautojai dažniau kliaujasi subtilesnėmis užuominomis apie tai, kad atsidūrė kitoje valstybėje. Kad peržengta valstybių siena, rodo tik pakitusi kelio ženklų spalva ir jų turinys – greičio apribojimai nurodomi nebe kilometrais (Airija), o myliomis (Šiaurės Airija). Užuominų, žinoma, esti ir akivaizdesnių – pakeliui plevėsuoja nebe Airijos, o Jungtinės Karalystės vėliava.

Tačiau gali būti, rašoma straipsnyje, kad tokia nepastebima ši siena išliks jau nebeilgai. Jungtinei Karalystei praėjusią vasarą nusprendus trauktis iš Europos Sąjungos, Šiaurės Airija (Jungtinės Karalystės dalis) ir Airija (ES valstybė narė) priverstos iš naujo galvoti, kaip turėtų atrodyti jas skirianti siena.

Nors Britanijos ir Europos lyderiai pareiškė nepritariantys griežtos sienos kontrolės įvedimui, tai, kiek toji siena bus iš tiesų kontroliuojama, vis dar derybų reikalas. Greta tokių klausimų kaip piliečių teisės ir Jungtinės Karalystės finansiniai įsipareigojimai ES, sienos klausimas derybose dėl „Brexit“ iškilo kaip vienas prieštaringiausių. ES lyderiai gąsdino nepereisiantys prie kitų temų, pavyzdžiui, prekybos taisyklių tarp JK ir ES nustatymo, kol visi trys minėti klausimai nebus išspręsti.

Rizikuojama sukelti prisiminimus

Airijos siena ne visada buvo tokia nepastebima. Nuo 7-ojo iki paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio, t. y. Šiaurės Airijos konflikto metais, stipriai saugoma Airijos ir Šiaurės Airijos siena buvo kur kas ryškesnė – apstatyta kariniais kontrolės punktais, apžvalgos bokštais ir muitinės postais.

Jei vis dėlto būtų nuspręsta, kad šiųdviejų valstybių siena turi būti griežtai kontroliuojama pareigūnų, tai anaiptol nereikštų, kad grįžtama į senus laikus, rašo Y. Serhan. Tačiau, pasak „Gerojo penktadienio“ susitarimo, kuriuo oficialiai užbaigtas konfliktas, iniciatoriaus JAV senatoriaus George`o Mitchello, tam tikri aspektai, kaip antai sienų kontrolės įvedimas, gali sužadinti prisiminimus apie buvusius nesutarimus bei susiskaidymą ir taip sukelti grėsmę santarvei, kurią „Gerojo penktadienio“ susitarimas padėjo pasiekti.

Britų ir Europos derybininkams nemažą galvos skausmą dabar kelia klausimas, kaip suderinti JK sprendimą išstoti iš ES su bloko muitų sąjunga ir bendrąja rinka, apsieinant be griežtos sienų kontrolės įvedimo. Šis klausimas pasidaro ypač jautrus, kai kalbama apie ES ir JK, o tiksliau – Airijos ir Šiaurės Airijos, prekybos santykius. Remiantis 2016 m. gruodžio mėn. JK Lordų rūmų ataskaita, prekybos tarp JK ir Airijos apyvarta kasmet sudaro apytikriai 60 mlrd. eurų. Maža to, Airijos ir Šiaurės Airijos sieną kasdien darbo reikalais kerta apie 30 tūkst. žmonių. Tokiai prekybai tarp ES valstybių narių muitai yra netaikomi, o sieną kertantiems žmonėms nereikia pereiti pasų kontrolės.

Deja, Jungtinei Karalystei oficialiai išstojus iš ES, viskas pasikeis, rašo Y. Serhan. „Pagal ES teisę tai reikštų laisvo asmenų, prekių, darbuotojų, paslaugų ir kapitalo judėjimo pabaigą, – žurnalistei sakė nereziduojanti „Carnegie Europe“ vyresn. bendradarbė Judy Dempsey. – Iš principo Šiaurės Airija būtų atkirsta nuo Airijos, o airių prekyba patirtų labai didelę žalą, kadangi Airija nebegalėtų laisvai parduoti savo prekių Didžiojoje Britanijoje, o Didžioji Britanija – Airijoje; taip nustatyta ES teisėje.”

ES privalo saugoti savo sieną

Net jei JK nuspręstų nevykdyti muitinio tikrinimo Šiaurės Airijos sienos pusėje, Europos Sąjungos teisės nuostatos reikalauja, kad muitinio tikrinimo priemonės būtų taikomos Airijos pusėje. Taigi ES lyderiai atkreipia dėmesį, kad tam tikra muitinės kontrolė pasienyje vis tiek turės būti. „JK pasitraukimas iš ES turės padarinių, – gegužės mėnesį Airijos parlamentui sakė vyriausiasis ES derybininkas „Brexit“ klausimais Michelis Barnier. – Muitinis tikrinimas yra ES sienų valdymo priemonė. Ja apsaugoma bendroji rinka. Ja užtikrinama mūsų maisto sauga ir apsaugomi mūsų standartai.“

Bene didžiausią žalą sugriežtinus prekybos taisykles patirtų Šiaurės Airijos pienininkystės ūkiai, nes jų produkcija gaminama ne tik Šiaurės Airijoje, bet ir Airijoje.

Tačiau nerimas apėmęs ne tik pienininkystės pramonę, teigia Y. Serhan. „Guinness“ alų ir likerį „Bailey’s Irish Cream“ gaminanti bendrovė „Diageo“ įspėjo, kad jei bus įvesti prekybos apribojimai, jos produkcija gali pabrangti, ir atkreipė dėmesį, kad kai kurie jos gaminami gėrimai, prieš būdami išpilstomi į butelius, sieną peržengia net tris kartus.

Svarstomas ypatingojo statuso įteisinimo klausimas

Nevalia atmesti tikimybės, kad gali būti parengta ir specialiųjų nuostatų. Tiek JK, tiek ES lyderiai yra pareiškę norą išsaugoti vadinamąją bendrą kelionių erdvę (angl. Common Travel Area), t. y. siekti, kad 1922 m. sudarytas susitarimas, pagal kurį Britanijos ir Airijos piliečiai gali laisvai keliauti tarp šiųdviejų šalių, liktų galioti (pažymėtina, kad susitarimas negaliotų Airijos arba Britanijos pilietybės neturintiems ES piliečiams).

Deja, neaišku, kaip ypatingasis statusas būtų oficialiai apibrėžtas ir ar Šiaurės Airijos lyderiai tam apskritai pritartų, rašo Y. Serhan. Antai antra pagal dydį Šiaurės Airijos partija „Sinn Fein“, raginusi Jungtinę Karalystę likti ES sudėtyje, pritaria ypatingojo statuso įteisinimui, o didžiausia Šiaurės Airijos politinė partija, Demokratinė junionistų partija (DUP), remianti ministrės pirmininkės Theresos May vyriausybę, teigia neketinanti pritarti jokiam statusui, kuris reikštų Šiaurės Airijos pasilikimą Europos Sąjungoje.

J. Dempsey nuomone, siekiant išsaugoti taikius santykius, ypatingasis statusas vis dėlto gali būti įteisintas. „Jei bus politinės valios, tai yra įmanoma, – sakė ji. – Čia labai svarbus Vokietijos vaidmuo. [...] A. Merkel puikiai supranta ypatingojo statuso įteisinimo prasmę ir, ko gero, ryžtųsi padaryti išimtį Šiaurės Airijai, nes tai stabilumo klausimas – vakarinio Europos pasienio stabilumo klausimas.“