Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį paskelbė laikanti Rusiją atsakinga už pernai birželį surengtą išpirkos reikalaujančio viruso „NotPetya“ ataką.

Jungtinės Karalystės diplomatijos tarnyba pažymėjo, kad viruso „NotPetya“, anksčiau įvardyto kaip „Petya.A“, ataka buvo užmaskuota kaip kriminalinių nusikaltėlių organizuotas puolimas, bet jos pagrindinis tikslas buvo ardomoji veikla. Pagrindiniai taikiniai buvo Ukrainos finansų, energetikos ir valdymo sektoriai. Tačiau virusas išplito daug labiau ir paveikė verslą Europoje bei Rusijoje.

„JK vyriausybė daro išvadą, kad Rusijos vyriausybė, konkrečiai – Rusijos kariuomenė, yra atsakinga už niokojančią „NotPetya“ kibernetinę ataką 2017 metų birželį“, – sakoma URM tinklalapyje paskelbtame pranešime, kuriame cituojama kibernetinio saugumo ministro Tariqo Ahmedo (Taiko Ahmedo) kalba.

Šis duomenis šifruojantis virusas užkrėtė tūkstančius kompiuterių visame pasaulyje ir ypač paveikė tarptautines bendroves bei kritiškai svarbią infrastruktūrą – pavyzdžiui, spinduliuotės matavimo įrangą Černobylio atominėje jėgainėje ir Mumbajaus bei Amsterdamo jūrų uostus.

Tarp paveiktų kompanijų buvo Rusijos naftos milžinės „Rosneft“, Danijos jūrų logistikos bendrovė „Maersk“, JAV farmacijos grupė „Merck“, Prancūzijos statybų kompanija „Saint-Gobain“ ir britų reklamos agentūra WPP.

„Ši ataka parodė, kad Ukrainos suverenumo toliau nepaisoma. Ją beatodairiškai paleidus buvo sutrikdytas organizacijų Europoje (darbas), tai kainavo šimtus milijonų svarų, – pridūrė jis. – Kremlius nukreipė Rusiją tiesioginei opozicijai Vakarams, tačiau taip būti neprivalo. Raginame Rusiją būti atsakinga tarptautinės bendruomenės nare, kokia ji teigia esanti, užuot slapta mėginus ją žlugdyti.“

URM pabrėžė, kad šis retas sprendimas viešai apkaltinti Rusiją dėl šios kibernetinės atakos „pabrėžia faktą, jog JK ir jos sąjungininkės netoletuos žalingos kibernetinės veiklos“. Pranešime sakoma, kad Britanijos Nacionalinis kibernetinio saugumo centras daro išvadą, jog Rusijos kariuomenė beveik neabejotinai atsakinga už šią ataką, o tuo pačiu atsakomybė tenka ir Rusijos vyriausybei.

Tarp šalių, kurioms viruso „NotPetya“ ataka padarė didžiausią poveikį, taip pat buvo Italija, Izraelis, Serbija, Vengrija, Rumunija, Lenkija, Argentina, Čekija ir Vokietija. Pasak ekspertų, pagal padaryto poveikio mastą Rusiją buvo 14-a labiausiai nukentėjusi šalis.

Kremlius griežtai neigia

Kremlius ketvirtadienį griežtai atmetė Didžiosios Britanijos kaltinimus, kad Rusija atsakinga už pernai birželį įvykdytą daugelį šalių paveikusią išpirkos reikalaujančio viruso „NotPetya“ ataką.

„Kategoriškai atmetame tokius kaltinimus, laikome juos neįrodytais ir nepagrįstais. Tai ne kas kita, kaip jokiais įrodymais nepagrįstos rusofobinės kampanijos tęsinys“, – žurnalistams sakė Rusijso prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Galima reikalauti žalos atlyginimo

Lietuvos krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza sako, kad įvardijus Rusijos atsakomybę už pernykštę kibernetinę „NotPetya“ ataką galima reikalauti, kad Maskva atlygintų dėl išpuolio patirtą žalą.

Jis sveikino Jungtinės Karalystės sprendimą paskelbti, jog Rusijos vyriausybė yra atsakinga už daugelį šalių paveikusį išpirkos reikalaujantį virusą.

„Šiuo konkrečiu atveju formuojamas teisinis precedentas, kurį Lietuva labai palaiko ir sako, kad jau reikia rinkti įrodymus, reikia įvardyti kaltuosius ir taikyti prieš juos visas teisines formas, tarp jų turto, sąskaitų, pinigų įšaldymus ir tokiu būdu nuostolių kompensavimą tiems, kurie nukentėjo“, – BNS ketvirtadienį sakė E. Kerza.

Jungtinės Karalystės diplomatijos tarnyba pažymėjo, kad viruso „NotPetya“, anksčiau įvardyto kaip „Petya.A“, ataka buvo užmaskuota kaip kriminalinių nusikaltėlių organizuotas puolimas, bet jos pagrindinis tikslas buvo ardomoji veikla.

Pagrindiniai taikiniai buvo Ukrainos finansų, energetikos ir valdymo sektoriai. Tačiau virusas išplito daug labiau ir paveikė verslą Europoje bei Rusijoje.

Pasak E. Kerzos, daugelį metų institucijos nesugebėdavo nustatyti už kibernetines atakas atsakingų žmonių, tačiau tendencija keičiasi.

„Demokratinės šalys eina teisėtu keliu, o tai užtrunka, kol sukuriama teisinė bazė, sukuriami žvalgybiniai pajėgumai, kurie renka įrodymus“, – sakė viceministras.