Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitinka su vokiečių ir prancūzų kolegomis vėl bandyti išspręsti rusenančio pilietinio karo, Maskvai siekiant nusikratyti Vakarų sankcijų.

Dėl kitų krizių ir savo nesutarimų Vakarų pusiau pamirštas Ukrainos konfliktas pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių, o prorusiškų ir ukrainiečių pajėgų susirėmimai tebevyksta kasdien.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį ketvirtadienį perspėjo, kad bet kokios karinės „provokacijos“ Rusijoje vykstant pasaulio futbolo čempionatui sukeltų „labai sunkių padarinių Ukrainai kaip valstybei“.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pasmerkė „nuolatinį ugnies nutraukimo pažeidinėjimą“ bei „tragišką humanitarinę situaciją“ ties fronto linija, ir paragino tuojau pat atitraukti sunkiąją ginkluotę.

JT praėjusios savaitės rezoliuciją parašė Prancūzija, padedant Vokietijai. Šios svarbios Europos Sąjungos šalys tarpininkavo sudarant 2015 metų Minsko taikos susitarimus, kurių prastai laikomasi. Rezoliucija buvo priimta vienbalsiai, įskaitant Rusijos balsą.

Ilgiau kaip metus Ukrainos reikalai buvo atidėti į šalį, 2017 ir 2018 metais sutelkus dėmesį į rinkimus Prancūzijoje, Vokietijoje ir Rusijoje. Tačiau Paryžius, Berlynas ir Maskva dabar vėl atsigręžė į Ukrainą, kur rinkimai vyks kitais metais.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) penktadienį perspėjo, kad „ant kortos pastatytas dabartinio taikos proceso patikimumas“, turint omenyje dešimtis per mėnesį žūstančių žmonių ir prastėjančią humanitarinę situaciją.

Susitikimas Berlyne yra bandymas atkurti dialogą tarp abiejų šalių, kaltinančių viena kitą dėl tebesitęsiančio konflikto, ir aptarti tolimesnį tikslą dėl JT taikos palaikymo pajėgų.

„Piktavališka veikla“

Rengiantis susitikimui šeštadienį įvyko retas Rusijos ir Ukrainos prezidentų Vladimiro Putino ir Petro Porošenkos pokalbis telefonu, kurio metu buvo aptartas abiejų šalių „vykdomas apsikeitimas žmonėmis“.

Tačiau diplomatinio proveržio Berlyne, per pirmą vadinamojo Normandijos ketverto susitikimą po metų ir keturių mėnesių pertraukos, nesitikima, turint omenyje didelę įtampą ir augantį nepasitikėjimą tarp Vakarų ir V. Putino Rusijos.

2014 metais liaudies sukilimui Kijeve nuvertus Kremliaus remtą prezidentą Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir ėmė remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje.

Briuselis į teritorijos užgrobimą reagavo virtinės asmenų ir juridinių subjektų turto įšaldymu, kelionių draudimais ir griežtomis ekonominėmis sankcijomis. Maskva atsakė tuo pačiu.

Nuo to laiko JAV ir galingosios Europos šalys kaltina Maskvą su programišių ir propagandos pagalba sėjant nesantaiką, kišantis į rinkimus ir remiant euroskeptikus bei dešiniojo sparno populistus, tuo pačiu karinga poza grasinant Rytų Europos valstybėms.

Brutaliame Sirijos pilietiniame kare, per kurį žuvo daugiau kaip 350 tūkst. žmonių, o milijonai turėjo palikti savo namus, Rusija nepaisydama Vakarų nuo 2015 metų bombardavimo kampanija remia Basharą al Assadą (Bašarą Asadą).

Santykiai dar labiau pablogėjo šių metų kovą, daugeliui Vakarų valstybių išvarius Rusijos diplomatų dėl buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje, dėl kurio įtariama Maskva.

„Keistos netikros naujienos“

V. Putinas, kuris kovo mėnesį buvo perrinktas ketvirtai kadencijai, visus kaltinimus neigė ir tvirtino, kad priešiškos NATO galios siekia demonizuoti ir susilpninti Rusiją.

Maskva taip pat kaltino Kijevą skleidžiant „keistas netikras naujienas“, Ukrainos slaptajai tarnybai praėjusį mėnesį inscenizavus rusų žurnalisto Arkadijaus Babčenkos nužudymą ir pareiškus, kad taip buvo padaryta siekiant sužlugdyti Rusijos sąmokslą jį nužudyti.

Tvyrant tokiam piktavališkumui Ukraina paragino savo piliečius nevykti į Rusiją stebėti pasaulio futbolo čempionato rungtynių ir perspėjo, kad jie gali būti areštuoti pagal sufabrikuotus šnipinėjimo kaltinimus.

Pagrindinis Rusijos tikslas yra skaudžių sankcijų panaikinimas ir jo siekti padeda prijaučiančių populistinių partijų iškilimas Europos Sąjungoje, pastaruoju metu – Italijoje.

Praėjusią savaitę atvykęs pas konservatyvų Austrijos kanclerį Sebastianą Kurzą (Sebastianą Kurcą), kurio kraštutinės dešinės jaunesnieji koalicijos partneriai remia Rusijos politiką dėl Krymo, V. Putinas tvirtino, jog tikisi „vieningos ir klestinčios“ ES, ir neigė norintis skaldyti bloką.

Prancūzija ir Vokietija tvirtai laikosi pozicijos, kad bet koks sankcijų Rusijai švelninimas turi būti susietas su Ukrainos taikos proceso pažanga.

V. Putinas praėjusią savaitę sakė, kad „daugelio kitų Europos šalių, jau neminint Azijos, atstovai ... viešai kalba, ne vien tik šnabžda į ausį, kad laikas panaikinti sankcijas Rusijai“.