Estijos parlamentas pirmadienį per ypatingąjį posėdį rinks naująjį šalies prezidentą.

Pagal Konstituciją, Rygikogo darbo tvarkos ir vidaus taisyklių teisės aktą bei Estijos Respublikos prezidento rinkimų įstatymą, parlamento pirmininkas Juri Ratas (Jūris Ratas) rugpjūčio 30 dieną šaukia ypatingąjį posėdį, kuris prasidės 13 val. (ir Lietuvos laiku).

Prezidento rinkimai yra vienintelis to posėdžio darbotvarkės klausimas.

Rinkimų komisija sekmadienį pranešė užregistravusi vieninteliu kandidatu į prezidentus Estijos nacionalinio muziejaus direktorių Alarą Karis.

Jo kandidatūrą iškėlė 59 Estijos parlamento nariai. Jį palaiko dvi valdančiosios partijos – Reformų ir Centro.

Iš likusių trijų Rygikogo partijų „Isamaa“ („Tėvynė“) ir socialdemokratai per pirmąjį prezidento rinkimų turą suteikė savo parlamentarams laisvę balsuoti savo nuožiūra, o Estijos konservatorių liaudies partija (EKRE) paskelbė, kad rems savo kandidatą, buvusį parlamento pirmininką Henną Polluaasą (Heną Peluasą).

Visgi H. Polluaasas nesurinko pakankamai parlamentarų balsų, kad būtų iškelta jo kandidatūra.

„Iš tikrųjų gerai, kad (tik) dvi partijos laikosi tokios pozicijos. Tai rodo, kad demokratija veikia, kad nėra taip, kad visos partijos stovi už vieno žmogaus“, – penktadienio vakarą A. Karis sakė  visuomeninės televizijos ETV laidoje „Esimene stuudio“ („Pirmoji studija“).

A. Karis gimė Tartu mieste 1958 metais. Jis yra molekulinės genetikos ir vystymosi biologijos specialistas.

2003–2007 metais jis ėjo Estijos gyvybės mokslų universiteto rektoriaus pareigas, o 2007–2012 metais vadovavo Tartu universitetui.

2013 metų kovą A. Karis buvo paskirtas Estijos generaliniu auditoriumi, o baigęs kadenciją – 2017-ųjų spalį – tapo Estijos nacionalinio muziejaus direktoriumi.

Kandidatą į prezidento postą turi siūlyti ne mažiau kaip viena penktoji parlamento narių. Vienas Rygikogo narys gali siūlyti tik vieną kandidatą.

Prezidentu gali būtu siūlomas ne jaunesnis kaip 40 metų amžiaus Estijos pilietis pagal kilmę.

Prezidentas renkamas slaptu balsavimu. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs du trečdalius balsų – bent 68. Jei nė vienas iš kandidatų nesurenka reikalaujamos balsų daugumos, kitą dieną rengiamas naujas balsavimo turas.

Prieš antrąjį balsavimo turą pateikiamas naujas kandidatų sąrašas. Jei nė vienas kandidatas antrajame rinkimų ture nesurenka reikalaujamos balsų daugumos, tą pačią dieną rengiamas trečiasis rinkimų turas tarp dviejų kandidatų, antrajame ture surinkusių daugiausiai balsų.

Jeigu trečiajame rinkimų ture prezidentas neišrenkamas, parlamento pirmininkas per vieną mėnesį šaukia rinkiminę kolegiją prezidentui išrinkti.

Rinkiminę kolegiją sudaro parlamento nariai ir savivaldybių tarybų atstovai.