Didžiausios Lenkijos dujų ir naftos gavybos ir prekybos bendrovės „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) vadovas sako, kad Europos Komisija tikriausiai ketina taikiai susitarti su Rusijos dujų milžine „Gazprom“ ir neskirti jai baudos už piktnaudžiavimą monopoline padėtimi Vidurio ir Rytų Europoje.

Pareiškime, paskelbtame Briuselyje leidžiamame savaitraštyje „Politico“, Piotras Wozniakas (Piotras Vozniakas) teigia, kad tokią išvadą jis daro susipažinęs su nutekėjusiu konfidencialiu teisinių kaltinimų „Gazprom“ dokumentu.

Anot PGNiG vadovo, EK Konkurencijos generalinis direktoratas pasiekė nemažai pergalių kovodamas su Europos Sąjungos (ES) rinkoje agresyviai veikusiais tarptautiniais gigantais „Facebook“, „Apple“, „Google“ ir „Microsoft“, tačiau „Gazprom“ atžvilgiu pasirinktas atleidimo kelias, tikintis, kad Rusijos bendrovė liausis pažeidinėjusi ES įstatymus.

„Galima suprasti, kad, kitaip nei su JAV įmonėmis, „Gazprom“ byla yra politiškai sudėtinga. Suprantu, kokį politinį spaudimą už konkurenciją atsakingai Komisijos narei Margrethe Vestager (Margretei Vestager) darė ir galbūt tebedaro valstybės narės ir įvairūs aukšto rango pareigūnai, pasirinkę kompromiso su „Gazprom“ kelią“, – teigia P. Wozniakas.

Pasak jo, negalima tikėtis pasiekti kompromisą su bendrove, kuri jo paprasčiausiai nenori.

„Vienintelis „Gazprom“ tikslas – monopolizuoti Vidurio Europos rinką, pažeidžiant ES teisės aktus arba jų nepaisant“, – pabrėžia P. Wozniakas.

Jo teigimu, Konkurencijos direktoratas turi ginti ES piliečių teises, tačiau priemones, kurias ketinama skirti „Gazprom“, parengė Rusijos bendrovės atstovai, o EK joms paprasčiausiai joms pritarė.

„Negalima tikėtis, kad „Gazprom“ pasiūlė priemones, kuriomis siekiama apsaugoti ES piliečius. Tai turi daryti Konkurencijos generalinis direktoratas, tačiau jis to nepadarė“, – rašo PGNiG vadovas.

Anot jo, tokiu sprendimu taip pat sudaromos palankesnės sąlygas „Gazprom“ Baltijos jūros dugnu nutiesti „Nord Stream 2” dujotiekį, sujungsiantį Rusiją ir Vokietiją.

„Šis dujotiekis aplenkia Vidurio Europą ir dėl jo kyla rizika, kad „Gazprom“ sugrįš prie ankstesnių blogų verslo įpročių. Be to, būtų ironiška, jeigu baudoms atidėtus pinigus „Gazprom“ investuotų į „Nord Stream 2” tiesimą“, – pabrėžė P. Wozniakas.

„Gazprom“ pernai kovą EK pažadėjo, jog šalys galės laisvai prekiauti rusiškomis dujomis, o „Gazprom“ jas tieks konkurencinga kaina. Ilgalaikėse dujų sutartyse „Gazprom“ žada leisti klientams persiderėti dėl kainos, sudaryti sąlygas dujų mainams.

Lietuvos Energetikos ministerija tuomet Komisijai pateikė poziciją, kad koncerno įsipareigojimai nėra pakankami ir situacijos nepakeis. Tam prieštaravo ir kitos Vidurio Europos šalys bei įmonės – P. Wozniakas nurodo, kad „Gazprom“ pasiūlymuys griežtai sukritikavo apie 20 įmonių.

„Gazprom“ siekia išvengti iki 8 mlrd. eurų EK baudos. Skaičiuojama, kad dėl nesąžiningos „Gazprom“  kainodaros Lietuva patyrė apie 1,5 mlrd. eurų nuostolį.

Lietuvos iniciatyva EK tyrimą dėl galimų pažeidimų aštuoniose šalyse pradėjo 2011 metais. 2015-ųjų balandį EK buvo pareiškusi, kad Rusijos dujų koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti savo padėtimi.