Taisyklėms, kuriomis siekiama paskatinti kovą su sukčiavimu, korupcija, vengimu mokėti mokesčius, žala žmonių sveikatai ir aplinkai, Europos Parlamentas pritarė 591 balsu prieš 29. Dar 33 europarlamentarai susilaikė.

Pastarojo meto korporacijų skandalai „išryškino, jog šiandien informatoriai yra labai pažeidžiami“, sakė šį įstatymo projektą prastūmusi prancūzų socialistė Virginie Roziere (Viržini Rozjer).

Parlamento balsavimas pasiunčia „tvirtą signalą, jog jis įsiklauso į piliečių susirūpinimą, ir siekė tvirtų taisyklių, užtikrinančių jų ir tų žmonių, kurie nusprendžia prabilti, saugumą“, sakė europarlamentarė.

Europos Parlamento balsavimas įvyko kelios dienos po to, kai paslaptis viešinančios svetainės „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as (Džulianas Asandžas) buvo areštuotas iš išvežtas iš Ekvadoro ambasados Londone. Jis gali būti išduotas Jungtinėms Valstijoms dėl kaltinimų įvykdžius kompiuterinių nusikaltimų.

Per EP pirmadienio debatus prancūzų europarlamentaras Younousas Omarjee (Junusas Omarži) iš kairiojo sparno judėjimo „La France Insoumise“ („Nepasidavusi Prancūzija“) paminėjo J. Assange'ą kaip informatorių, kuriam reikalinga apsauga.

Naująsias taisykles, kurias prieš metus pasiūlė Europos Komisija, dar turi oficialiai patvirtinti ES šalys, kurios jau išreiškė savo paramą.

Kai taisyklės bus patvirtintos, valstybės narės turės per dvejus metus perkelti jas į nacionalinę teisę.

EP nurodė, kad tai bus pirma visos ES taikoma apsauga paslapčių viešintojams. Informatoriai galės rinktis apie pažeidimą pranešti atitinkam asmeniui įmonės viduje arba tiesiai kreiptis į reikiamą valstybės instituciją, taip pat į ES instituciją ar agentūrą.

Taisyklėmis siekiama apginti ir skatinti pranešimus apie Europos Sąjungos teisės pažeidimus įmonėse ar įstaigose, įskaitant mokestinį sukčiavimą, pinigų plovimą. Taip pat nurodomos viešųjų pirkimų, produktų ir transporto saugumo, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, vartotojų ir duomenų apsaugos sritys.

Be to, jei nebuvo imtasi reikiamų veiksmų reaguojant į pranešimą, iškilus grėsmei viešajam interesui, taip pat esant keršto pavojui bus garantuojama apsauga nusprendus paskelbti informaciją viešai.

Jei bus priimtos, taisyklės taip pat gins asmenis, padėjusius informatoriui – kolegas, šeimų narius, tarpininkus, žurnalistus, nurodė Europos Parlamentas.

ES narės privalo pasiūlyti potencialiems informatoriams „visapusišką ir nešališką informaciją apie pranešimo pateikimo kanalus ir alternatyvas“, ir užtikrinti jiems teisinę, finansinę ir psichologinę pagalbą.

Paslapčių viešintojų apsauga bloko šalyse šiuo metu yra nevienoda; visapusišką teisinę apsaugą teikia tik 10 valstybių: Prancūzija, Vengrija, Airija, Italija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Slovakija, Švedija ir Didžioji Britanija.

Europos Komisija nurodė, kad informatoriai jau suvaidino svarbų vaidmenį „Volkswagen“ skandale, atskleidusiame, kad ši automobilių gamintoja klastojo automobilių išmetamų teršalų bandymų duomenis.

Komisija taip pat priminė, kad informatoriai padėjo sukelti skandalą dėl jau neegzistuojančios britų konsultavimo firmos „Cambridge Analytica“, kaltinamos surinkus milijonų „Facebook“ vartotojų duomenis be jų sutikimo.

Europarlamentarė V. Roziere taip pat paminėjo kitus skandalus, tokius kaip „LuxLeaks“ ir „Panamos popierių“ skandalas.

„LuxLeaks“ skandalas kilo 2014-ųjų lapkritį, kai iš nutekintų dokumentų paaiškėjo, kad Liuksemburgo hercogystė, kai jos premjeras buvo dabartinis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), šimtams tarptautinių bendrovių taikė milijardų JAV dolerių vertės mokestines lengvatas. Tarp tų kompanijų buvo minimos „Apple“, IKEA ir „Pepsi“.

Vadinamasis Panamos popierių skandalas kilo 2016-aisiais, kai iš Panamoje įsikūrusios teisinių paslaugų bendrovės „Mossack Fonseca“ buvo nutekintas didžiulis kiekis dokumentų, atskleidusių, kaip pasaulio turtingieji ir galingieji krauna savo turtus mokesčių rojuose ir vengia mokesčių.