Šimtai Holokaustą išgyvenusių žmonių visame pasaulyje antradienį minėjo trečiąją Chanukos naktį, per kurią jų ir dar 6 mln. nacių išžudytų žydų garbei buvo užžiebiamos tradicinės žvakės.

Tarptautinė Holokaustą išgyvenusių žmonių naktis, kurią pernai inicijavo viena Niujorke įsikūrusi organizacija, tvarkanti ieškinius nacių persekiotų žydų vardu, šiemet buvo minima ir Maskvoje – taip atiduodama duoklė daugybei nukentėjusiųjų, gyvenančių Rusijoje ir kitose posovietinėse valstybėse.

„Chanukos dvasia juntama mūsų mieluose veteranuose, šiandien esančiuose čia, – Maskvos žydų bendruomenės centre ir sinagogoje kalbėjo Rusijos vyriausiasis rabinas Berelas Lazaras. – Šie žmonės matė karą, bet niekada nepasidavė.“

Kitos ceremonijos buvo surengtos Berlyne ir Jeruzalėje, o vėliau numatomos Naujojo Džersio valstijos mieste Saut Orindže, esančiame šalia Niujorko.

Gregas Schneideris (Gregas Šneideris), organizacijos „Conference on Jewish Material Claims Against Germany“ vykdantysis viceprezidentas nurodė, kad dabar, praėjus septyniems dešimtmečiams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, itin svarbu saugoti Holokausto atminimą.

„Mūsų pareiga – parodyti jums, kad mes neužmiršime“, – Maskvoje kelių dešimčių išgyvenusiųjų ir jų artimųjų grupei sakė jis.

„Chanukos žvakėmis nuo šiol bus primenama, kaip svarbu saugoti atminimą. Esame daug kartų atsigavę praeityje; niekada neužmiršime tų pamokų“, – pažymėjo G. Schneideris .

Tuo metu Berlyne keli šimtai išgyvenusiųjų Holokaustą ir jų artimųjų užplūdo Vokietijos didžiausią žydų bendruomenės centrą, kur buvo vaišinama kalakutiena su ryžiais ir taure raudonojo vyno „Manischewitz“, o vėliau scenoje buvo įžiebta septynšakė žydų žvakidė menora.

Prie Jeruzalės Raudų sienos – švenčiausioje vietoje, kur leidžiama melstis žydams – daugiau kaip 250 išgyvenusiųjų iš viso Izraelio saulei leidžiantis uždegė žvakių. Prieš tai jie ragavo saldžių Hanukos patiekalų ir šoko, skambant tradicinėms žydų liaudies dainoms.

Colette Avital (Kolet Avital), Izraelyje įsikūrusio Holokausto išgyvenusių žmonių organizacijų centro pirmininkė, pasakojo, kad pati patyrė traumą, kai slėpėsi nuo vokiečių, išžudžiusių jos šeimos narius. Pasak jos, šis tragiškas įvykis paskatino ją remti Holokausto minėjimo ceremonijas.

„Žmonės čia yra seni ir ligoti, jie vis daugiau serga, – sakė ji. – Turime juos pagerbti, kol dar galime.“

Anot Shlomo Gewirtzo (Šlomo Gevirco), „Claims Conference“ Izraelio skyriaus viceprezidento, Chanukos ceremonijos tampa vis svarbesnės, juolab kai skelbiama pranešimų apie Europoje stiprėjantį antisemitizmą.

„Turime užsitikrinti, kad vis daugiau ir daugiau žmonių tai prisimintų, – pažymėjo Sh. Gewirtzas. – Šis renginys suteikia mums vilties – tai yra pergalės prieš tragediją išraiška, išvedančių žmonės iš tamsos į šviesą“.

Holokaustą išgyvenusi Vokietijos žydų centrinės tarybos buvusi vadovė Charlotte Knobloch (Šarlotė Knobloch) Berlyne taip pat pareiškė nerimaujanti dėl kylančio antisemitizmo, bet pažadėjo kitiems išgyvenusiesiems: „Esame čia ir niekur nedingsime.“

„Daugelis jūsų daugiau niekada nepamatys Chanukos šviesos, – pridūrė ji. – Prisimename būtent jus.“