IŠVARYTIEJI IŠ ROJAUS: TURISTŲ TRAUKOS CENTRAI PURTOSI SVEČIŲ

Iš pradžių džiaugęsi svečiais, turistų traukos centrai ima jų kratytis. Egzotiškos valstybės uždaro ištisas salas keliautojams, o Europoje jų srautus bandoma pažaboti išradingomis priemonėmis.

Pažemino benamį

Grupelė britų, į Benidormo kurortą Ispanijoje atskridusių švęsti bernvakario, vieno iš jų nerūpestingą jaunystę išlydėjo ypač trankiai. Būta visko: alkoholio jūros, nevaldomos aistros naktiniame klube, striptizo. Linksmybių piką lėbautojai pasiekė tada, kai prikalbino vieną benamių pasidaryti tatuiruotę. Gatvėje gyvenantis 34-erių lenkas sutiko, kad ant kaktos jam būtų ištatuiruotas jaunikio vardas Jamie Blake.

Žmogiškąjį orumą žeminančios atrakcijos kaina – 100 eurų. Dėl itin skausmingos procedūros procesą teko nutraukti anksčiau laiko, tačiau tai nesutrukdė tatuiruočių salonui socialiniuose tinkluose paskelbti gėdingą nuotrauką su skausmo iškankinto lenko veidu.

Pasipiktinę tautiečių elgesiu, Benidormo britai pradėjo akciją, kad būtų galima surinkti pinigus tatuiruotei panaikinti. Vos per savaitę suaukota suma viršijo 3 tūkst. eurų – vokiečiai, ispanai, britai, gausus būrys anonimų skyrė ir po 5, ir po 200 eurų. Atsirado vietos kovos su alkoholizmu organizacija, kuri sutiko nemokamai pasirūpinti lenko gydymu, ne viena vietos tatuiruočių studija pasisiūlė gėdingą užrašą panaikinti nemokamai.

Nors šis incidentas – veikiau išimtis nei taisyklė, jis iliustruoja ne tik bernvakarius švenčiančių britų jaunuolių kultūros lygį, bet ir užsienio turistų bei vietos gyventojų santykį.

Turistams atrodo, kad svečioje šalyje perkamas atostogų paketas yra beribis, o vietiniai atvykėliams parduos bet ką – net ir asmeninį orumą. Vienintelis klausimas – kaina.

Pelnas prieš saugumą

O kur dar incidentai, kurių aukomis tampa patys užsieniečiai. Štai Magalufos kurortą Maljorkoje vis sukrečia jaunuolių žūtys. Policija šykšti informacijos, tačiau vietos žiniasklaida ir gyventojai neabejoja: jaunuosius turistus pražudo alkoholis ir vadinamasis balkoningas – kai į baseinus bandoma šokti iš viešbučio balkono ar lango. Nuo balandžio iki liepos taip žuvo barmenė iš Škotijos, nė 20-ies nesulaukęs prancūzas, anglas ir velsietis.

Sprendimų vietos pareigūnai ieško pasitelkdami ir psichologus, Magalufoje kartu su vietiniais kolegomis patruliuoti pradėjo net užsienio valstybių policininkai – sakoma, kad britų jaunuoliams labiau "įtikina" karališkųjų konsteblių uniformos. Kartu su maljorkiečiais patruliuoja ne tik Jungtinės karalystės, bet ir Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Portugalijos, Maroko policininkai.

Vietos bendruomenės siūlo iš parduodamų "viskas įskaičiuota" tipo kelionių paketų išbraukti alkoholinius gėrimus, drausti barams skelbti "laimės valandas", griežtai uždrausti kitur pirktą alkoholį neštis į viešbutį. Tačiau vietos prekybininkai kategoriškai nesutinka. Ir ne be priežasčių: pelno marža labai solidi.

"Turint omenyje ekscesus, kuriuos mes kasdien stebime, keista, kad šiemet buvo tik keturios mirtys", – "Radio Mallorca" citavo vieną vietos politiką.

Kai vietos valdžia bando užkirsti kelią žūtims, gyventojams belieka tikėtis, kad kada nors bus bandoma pažaboti ir jų nebevaldomas sekso orgijas ar žmogiškąjį orumą žeminantį elgesį viešosiose vietose, gatvės nebetrenks šlapimu ir vėmalais, o pajūryje nebesimatys smulkių nusikaltėlių ir prostitučių.

Narkotikų lizdas

Ne vienus metus Maljorka toleravo ir turistų gausiai penimą narkotikų prekybą. Tik neseniai ryžtasi nušluoti į rytus nuo Palmos esančią "Son Banya" gyvenvietę, vadinamą didžiausiu narkotikų prekybos centru Maljorkoje. Kai čia buvo nužudytas olandas, imta griauti pirmuosius iš 120 bendrabučių. Ten gyvenusios šeimos sutiko persikelti į laikinuosius nakvynės namus. Likusioms 117 šeimų nurodyta išsikraustyti iki metų pabaigos.

Narkotikų prekybos centru tapusios gyvenvietės istorija siekia 1969-uosius, kai dar generolo Francisco Franko laikais iš Palmos buvo iškraustyti romų tautybės vietos gyventojai. Laikina pastogė virto nuolatiniais namais, o šalia Maljorkos oro uosto, netoli Playa de Palma, vos už 10 km nuo Balearų sostinės centro esanti gyvenvietė – viso salyno piktžaizde.

Vietos žiniasklaidos skaičiavimu, vasaros savaitgaliais čia galima suskaičiuoti apie 2 tūkst. automobilių: turistai pasirūpina marihuana, kokainu, heroinu.

Protestų bangos

Visa tai – tamsioji turizmo, suteikiančio darbo šimtams tūkstančių žmonių, leidžiančio rastis naujiems verslams, didinančio šalies žinomumą, pusė. Turistai dažnai panašūs į skėrius: užplūsta minia, vargina vietos gyventojus, nusiaubia miestus neretai padarydami nepataisomos žalos vietos kultūrai.

Europoje jau ne vienus metus vykstantys protestai siekia paskatinti "atsakingą turizmą" ir priversti sektorių palaikyti ekologinę pusiausvyrą, tačiau kol kas šios pastangos panašios į bandymą pakeisti milžiniško kruizinio lainerio kryptį.

Protestai vilnija per visą Europą – nuo Ispanijos iki Kroatijos.

Populiariausiuose Europos traukos centruose kasmet vyksta masinės protesto akcijos. Liepą Maljorkos oro uoste surengtoje turizmo priešininkų protesto akcijoje skambėjo šūkiai, tokie kaip "turizmas žudo miestą", "masinis turizmas = pavojingas darbas". Daugiausiai protestai yra nukreipti į sostinės Palmos sienamiestyje esančius viešbučius.

Panašiu metu protestai vyko ir kitoje Balearų saloje, Ibizoje, ir Katalonijos sostinėje Barselonoje. Protestuotojai ragina vietos gyventojus aktyviau dalyvauti akcijose, aiškina, kad populiariuose turistų lankomose vietose komercializuojama aplinka, kraštovaizdis ir paveldas.

Nuo regiono kaimynų neatsilieka ir italai: Venecijos, kurioje gyvena tik 55 tūkst. gyventojų, o per metus apsilanko 20 mln. turistų, žmonės nepatenkinti kylančiomis nuomos kainomis ir neigiamu turizmo poveikiu aplinkai.

Protestai vilnija per visą Europą – nuo Ispanijos iki Kroatijos. Norintiems išvengti augančių apgyvendinimo kainų, minios vėpsančių turistų, patariama populiariausiu atostogų metu aplenkti Veneciją, Milaną ar Romą, Barseloną, Bilbao, San Sebastianą ar Palmą Maljorkoje, atsargiai rinktis keliones į vėl išpopuliarėjusias kelionės kryptis – Dubrovniką ir Hvarą, Amsterdamą ir Reikjaviką, kurių gyventojai taip pat ne be pagrindo skundžiasi turistų vandalizmu, neigiamu socialiniu ir aplinkos poveikiu.

Iš to kyla daug klausimų – kaip spręsti masinio turizmo problemą, ką daryti, kad šis chaosas baigtųsi? Kaip mažinti turizmo srautus ir kokie galimi sprendimai?

Kitur ar kitu metu

Pasaulio turizmo organizacijos atstovas Talebas Rifai situaciją vadina labai rimta, reikalaujančia imtis atitinkamų priemonių. Organizacija rekomenduoja šalims skatinti turistus lankyti ne tokias žinomas vietas, rinktis įvairesnes veiklas, mažinti sezoniškumą ir kreipti dėmesį į vietinės bendruomenės poreikius. Pabrėžiama, kad neturėtų būti stengiamasi paprasčiausiai sustabdyti turizmo.

O tarp turistų populiariausi miestai imasi savų priemonių. Barselonoje sugriežtinta nelicencijuota "Airbnb" nuoma – inspektorių, tikrinančių nuosavybę, skaičius padvigubėjo. Įtariama, kad 7 tūkst. nuomos objektų – namų, automobilių – iš 16 tūkst. esamų veikia be atitinkamos licencijos.

Su nepageidaujamais svečiais kovojanti Venecija pernai birželį pranešė įvesianti draudimą kurti naujus turistinius būstus miesto centre ir populiariose vietose stebėsianti žmonių srautus. Roma griežtina elgesį viešosiose vietose – įvedami valgymo, alkoholio vartojimo ar pliuškenimosi fontanuose apribojimai. Kitur vasaros metu imami drausti maisto vagonėliai, stikliniai buteliai ir net asmenukių lazdos.

Dubrovnikas turistų srautą bando reguliuoti stebėjimo kameromis: kad, reikalui esant, galima būtų sumažinti arba net sustabdyti į UNESCO sąraše esantį Senamiestį plūstančias minias. Hvaros saloje didelėmis baudomis bandoma kovoti su britų turistų girtavimu.

Kuo daugiau traukos vietų

Kita medalio pusė – iliuzija, kad turizmas esą pasiekė nebevaldomą mastą. "New Economics Foundation" tyrėjas Duncanas McCannas įsitikinęs: turistų skaičius išaugo, bet jis tikrai nėra pasiekęs tokio lygio, kad galėtų sukelti tiek daug priešiškumo. Pagrindinė problema – paprasti žmonės nėra įtraukti į politiką. Kol vietos valdžia neatsižvelgs į jų interesus, protestai vyks, nors jie ir ne kažin ką pakeis.

Lengviausias gausaus turizmo problemos sprendimas – "išskirstyti" turistus po didesnę sritį, sako perpildytų kelionių krypčių valdymą konsultacinės bendrovės "McKinsey & Company" vyresnysis partneris Alexas Dichteris. Daugumos miestų problema – tik kelios žymiausios vietos yra pateikiamos kaip galimos kelionės kryptys. Turistai galėtų būti kreipiami į mažiau populiarias vietas, taip kartu vystant naujus traukos taškus. Juk tuo metu, kai vienos gyvenvietės dūsta nuo svečių, kitose yra didesnio turizmo poreikis.

Laura Aalto, "Helsinki Marketing" generalinė direktorė, sako, kad įspūdžio, jog esi vietinis gyventojas, sudarymas yra pagrindas kuriant pozityvius ir ilgalaikius santykius tarp miesto ir lankytojų.

"Niekas nenori būti turistu, visi nori laikinai pabūti vietiniais gyventojais, – sako specialistė. – Mūsų darbas – sukurti tokias aplinkybes, sąlygas ir platformas lankytojams, atvykusiems į Helsinkį pažinti vietinio gyvenimo, o ne vien lankyti traukos centrus."

Gera reputacija

Ką gera reputacija reiškia turizmo atveju? Jokių pašėlusių mergvakarių ir bernvakarių. Barselonoje šis reiškinys žinomas kaip "turismo de Borrachera" – kai į nepažįstamą šalį keliaujama vien tam, kad nusitašytum ir prikrėstum kvailysčių.

Yra vietų, kurios bando atsiriboti nuo seniai prilipusio pigaus alaus ir naktinio gyvenimo rojaus etiketės. Pavyzdžiui, Amsterdamas, norėdamas atsikratyti vieno didelio viešnamių kvartalo reputacijos, deda daug pastangų į šalies meno ir kultūros populiarinimą.

L.Aalto teigimu, turistai, atvykstantys į Helsinkį ir turintys tam tikrų interesų šalyje (pavyzdžiui, dizainas, architektūra, mokslas ar muzika) yra naudingiausi. "Tai ištikimi mūsų ambasadoriai, kurie kuria santykį su miestu. Galbūt jie atvyks vis dažniau ir dažniau – yra ir bus Helsinkio draugai", – sako ekspertė.

Laimėti maratoną, o ne sprintą

Ką daryti, jei dėl išaugusių nuomos kainų Balearų universitetas negali priimti kviestinių profesorių – už leidžiamą 70 eurų sumą galima rasti nakvynę nebent jaunimo nakvynės namuose? Visus kitus įmanomus variantus išgraibsto kelionių organizatoriai ar pavieniai turistai.

Anot Surėjaus universiteto darnaus vystymosi rinkodaros profesoriaus Xaviero Fonto, sparti plėtra labai dažnai laikoma klestinčio turizmo įrodymu.

"Esama požiūrio, kad jeigu mes neaugame, nesiplečiame, neklestime – tai sukelia didžiulių problemų", – pastebi X.Fontas ir siūlo elgtis sumaniau: tarkime, vietoj savaitgalio paketo siūlyti penkių dienų trukmės keliones. Taip augs ir apyvarta, ir žmonės išsisklaidys: kol vieni trauks apžiūrėti Barselonos Šv.Šeimynos bažnyčios, kiti liks pačiame Barselonos centre.

Pokyčių gali sukelti net ir nežymiai patobulinta reklama. X.Fontas nesusilaiko nekritikavęs: Barselona ir toliau reklamuojasi brošiūromis, sukurtomis 1992 m. olimpiadai. "Vienintelis dalykas, kuris pasikeitė, tai, kad jos buvo išverstos į daugiau kalbų. Žinoma, istorija ir paveldas nepasikeitė – bet tai, kiek mes praleidžiame laiko vietose, labai pasikeitė", – sako jis.

Žaidimai kainomis

Be rinkodaros priemonių, pavyzdžiui, skatinimo nekeliauti piko metu, turistų srautus galima reguliuoti ir nustatant tam tikrus limitus ar reguliuojant kainas.

Kainų reguliavimas gali būti nemalonus, bet efektyvus būdas subalansuoti pasiūlą ir paklausą: jei kelionė bus brangi, atvyks mažiau žmonių. Variavimas kainomis ir tarifais gali padėti sumažinti turizmo mastą ir prieinamumą, sako A.Dichteris.

Dauguma vietų taip pat įvedė turizmo mokesčius, pajamų įplaukas, kurios gali padėti verslui. X.Fonto teigimu, turizmo pelnas turi būti subalansuotas palaikyti atitinkamą kainų lygį: "Kodėl aš turiu mokėti šimtus, norėdamas apsistoti viešbutyje, ir tik dešimt, kad patekčiau į Eifelio bokštą?" Tačiau jis įspėja, kad kainų kėlimo ir mažinimo efektas dažnai būna trumpalaikis.

Galiausiai, gyventojai turi turėti pirmenybę dėl apgyvendinimo, infrastruktūros ir paslaugų prieinamumo lyginant su turistais, kadangi būtent nuolatiniai gyventojai garantuoja miestui ilgalaikes pajamas. Jie turi būti centrinės figūros priimant šios srities sprendimus. Miestai – tai ne turistų žaidimų aikštelė; keliautojų reikia tik todėl, kad miestas taptų gyvesnis, sako specialistai.

"Sanitarinis pusmetis"

Geriausia pasaulyje sala – Borakajus Filipinuose – turistams uždaryta. Balandį priimtą kategorišką sprendimą – bent pusmetį į salą neįleisti svečių – išprovokavo katastrofiška padėtis. Vos 10 kv. km dydžio sala, kurioje visus metus laikosi bemaž vienoda oro temperatūra, vilioja golfo, pasyvių ir aktyvių vandens pramogų mėgėjus. Tačiau saloje nėra kanalizacijos, todėl vietos nuotekos pilamos į vandenyną. Sprendimas laikinai neįleisti atvykėlių priimtas siekiant pagerinti šalies ekosistemos būklę.