JAV praranda svarbią sąjungininkę Sirijoje | Diena.lt

JAV PRARANDA SVARBIĄ SĄJUNGININKĘ SIRIJOJE

  • 1

Augant grėsmei Sirijos padangėje susidurti su Rusija, JAV tikisi, kad jas palaikys partnerės iš Europos, pavyzdžiui, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Bet gerokai mažiau tikėtina sulaukti pagalbos iš svarbiausios regioninės sąjungininkės Turkijos, nepaisant to, kad ji yra prie pat šiaurinės Sirijos sienos ir priešiškai vertina Basharo al-Assado režimą. Taip naujienų portale „Guardian“ rašo žurnalistas Simonas Tisdallis.

Padėtis šiek tiek primena 2003-iuosius, kai Turkija atsisakė paremti JAV vadovaujamą invaziją Irake. Vašingtono politikams vis labiau knieti išsiaiškinti, kieno pusėje yra Turkija, nes pastaruoju metu šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas stiprina ryšius su Rusija.

Svarstyklės svyra į kitą pusę

Turkija yra NATO narė, bet gynybos srityje stiprina bendradarbiavimą su Maskva. Neseniai ji su Rusija pasirašė susitarimą už 2 mlrd. JAV dolerių įsigyti šiuolaikiškų žemė–oras raketų sistemų „S-400“. Tuo metu karinis bendradarbiavimas su JAV silpsta.

Turkijai įvedus apribojimus JAV karinių oro pajėgų operacijos iš Indžirliko bazės netoli Sirijos sienos aptirpo. Sausį šturmo lėktuvų „A-10 Warthog“ eskadrilė buvo perdislokuota į Afganistaną. Tam tikrais duomenimis, bazėje liko tik degalų papildymo lėktuvai. Praėjusiais metais kita NATO narė Vokietija taip pat buvo priversta atitraukti pajėgas iš Indžirliko, nes susikivirčijo su R. T. Erdoganu dėl žmogaus teisių ir juridinių klausimų. Vokiečių lėktuvai, vykdę antskrydžius prieš „Islamo valstybės“ pajėgas Sirijoje ir Irake, buvo perkelti į Jordaniją.

Įtampa tarp JAV ir Turkijos sustiprėjo po nepavykusio 2016 m. perversmo Ankaroje, kurį, kaip teigia R. T. Erdoganas, pakurstė JAV gyvenantys oponentai. Santykius dar labiau pablogino nesutarimai dėl žmogaus teisių pažeidimų Turkijoje, Vašingtono paramos prieš B. al-Assadą nusiteikusiems kurdams, kuriuos Turkija laiko teroristais, ir Turkijos karinė intervencija Afrino provincijoje šiaurvakarinėje Sirijos dalyje.

Pakeitė nuomonę dėl Dumos incidento

R. T. Erdogano vyriausybė, anksčiau reikalavusi B. al-Assado pasitraukimo, dėl praėjusį šeštadienį įvykdyto cheminio antpuolio Dumoje iš pradžių apkaltino Sirijos režimą. Būtent dėl šio incidento pastaruoju metu gerokai paaštrėjo įtampa tarp Rusijos ir Vakarų. „Sirijos valdžia turės už tai sumokėti“, – pirmadienį pareiškė R. T. Erdogano atstovas žiniasklaidai Ibrahimas Kalinas.

Vyriausybės atstovas Bekiras Bozdagas kalbėjo, kad B. al-Assado režimas kaltas dėl „barbariškumo ir nusikaltimo žmonijai“. Tačiau R. T. Erdoganui telefonu pabendravus su pagrindiniu B. al-Assado rėmėju Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Ankara uždainavo visai kitaip. Vėliau paskelbtuose oficialiuose pareiškimuose vengiama kaltinti režimą dėl įvykių Dumoje ir raginama juos „atidžiai ištirti“. Būtent tokia yra V. Putino pozicija.

Gali būti, kad Turkija persigalvojo ir dėl grėsmingo Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimo. Iki šiol Rusija taikstėsi su Turkijos operacija Afrine bei užtikrino, kad jai neprieštaraus ir Damaskas. Bet pirmadienį S. Lavrovas pareiškė, esą Maskva tikisi, kad Turkija perduos Afriną B. al-Assadui. Panašią poziciją išsakė Rusijos bendrininkas Sirijoje Iranas. R. T. Erdoganas piktai atmetė šiuos reikalavimus, bet Maskvos žinia aiški: su mumis verčiau nejuokauti.

Draugystė iš išskaičiavimo

Glaudus Turkijos bendradarbiavimas su Rusija (kritikai jį pavadintų keliaklupsčiavimu) ganėtinai naujas reiškinys. 2015 m. lapkritį šios dvi šalys gerokai susikivirčijo Turkijai numušus Rusijos naikintuvą, kaip teigiama, kelis kartus pažeidusį Turkijos oro erdvę. Maskva atsakė ekonominėmis sankcijomis.

NATO ir Europos Sąjungos nusivylimui, vėliau santykiai sparčiai atšilo. Juos pakurstė bendri savanaudiški interesai, ypač Sirijoje. R. T. Erdoganas ir V. Putinas nori, kad bet kokie pokario susitarimai būtų jiems naudingi. Tuo tikslu pradėtas vadinamasis Astanos taikos procesas, konkuruojantis su Jungtinių Tautų prižiūrimomis derybomis.

V. Putinas asmeniškai pareiškė R. T. Erdoganui užuojautą po 2016 m. bandymo įvykdyti perversmą ir pažadėjo visokeriopą Maskvos paramą. Tai buvo svarbi akimirka šiems autokratams, besibaiminantiems visuomenės nuosprendžio gatvėse. Kaip tvirtina Tarptautinis strateginių tyrimų institutas, nuo tada prasidėjo neregėto lygio dvišalis bendradarbiavimas branduolinės energetikos, energijos išteklių vamzdynų iš Rusijos į Turkiją ir Europą, turizmo, investicijų, ginklų pardavimo ir karinių ryšių srityse.

R. T. Erdoganas ir V. Putinas turi ir dar vieną bendrą tikslą – apriboti JAV įtaką Artimuosiuose Rytuose, rašoma „Guardian“ tekste. O Rusijai draugystė su Turkija duoda papildomos naudos: taip ji sėja nesantaiką NATO aljanse ir riboja JAV galimybes imtis veiksmų Sirijoje paaštrėjus situacijai, kaip dabar.

Gairės: Rusija, Turkija, JAV
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

taigi

JAV darė perversmą Turkijoje prieš kelis metus, kokios dar draugystės

SUSIJUSIOS NAUJIENOS