LATVIJOS MIESTAS, IŠ KURIO NESINORI IŠVYKTI

Ventspilis ne tik yra vienas iš trijų didžiausių Latvijos uostų, bet ir puiki vieta praleisti laiką prie Baltijos jūros. Ir ne tik vasarą, bet ir žiemą. Nors kelionė – tolima, pavargti tikrai verta.

Pavyzdinė tvarka

Turbūt daugeliui teko viena ausimi nugirsti, kad Ventspilis – itin tvarkingas miestas. Vis dėlto tai, kad rytinėje Baltijos jūros pakrantėje gali pasijausti taip, lyg atsidūręs kokiame jaukiame Švedijos ar Vokietijos pajūrio miestelyje, į galvą nešovė.

Bet, kaip sakoma, geriau vieną sykį pamatyti, nei tūkstantį kartų išgirsti.

Nustebino ne tik pavyzdinė tvarka ir švara mieste, kruopščiai sutvarkytos viešosios erdvės ir pasakiško grožio gėlynai, kurie yra beveik ties kiekviena didesne miesto sankryža, ką jau kalbėti apie parkus ir įspūdingą promenadą.

Mieste važinėja puikus viešasis transportas, be to, kitaip nei daugelyje Latvijos ir Lietuvos miestų, nepriekaištinga tvarka vyrauja visur, kur tik užmeti akį: nuo privačių namų kvartalų iki daugiabučių namų kiemų. Juokais pradedi galvoti, kad gal miesto administracija yra įpareigojusi kiekvieną miestietį susitvarkyti.

Seni sovietinių laikų daugiabučiai pamažu renovuojami, nors ir ne visi namai gali pasigirti naujais fasadais.

Tačiau tai nestebina – vaikštant sutemus po miestą ir žiūrint į daugiabučių langus tapo aišku, kad gyvenami jie toli gražu ne visi. Paklausus vietinių, kodėl tiek nedaug žmonių, šie pripažino, kad gyventojai iš miesto išvažiuoja, nes ne visi randa darbo. Ypač emigracija sustiprėjo Latvijai tapus ES nare.

Vietinių teigimu, pagrindinė emigracijos kryptis – Vakarų Europa, nors išvykstama uždarbiauti ir į Rusiją arba sostinę Rygą.

Yra potencialo

Nepaisant to, Ventspilis turi daug potencialo. Visų pirma mieste yra neužšąlantis jūrų uostas, įsikūręs Ventos upės, kurios ištakos siekia Lietuvą, žiotyse. Beje, visi norintieji įdėmiau apžiūrėti uostą gali įsigyti kelionę laivu.

Prieplauka yra įsikūrusi promenadoje, o plaukimo kaina – nedidelė. Beveik pusantros valandos pasiplaukymas iki Ventos upėje esančios Bridos salos, o tada atgal iki jūros vartų kainuoja 2 eurus (suaugusiajam).

Gerokai didesniu laivu iš Ventspilio galima pasiekti ir Švediją. Keltai, kurie švartuojasi beveik pačiame miesto centre, kasdien plukdo į Nineshamno miestą, esantį už 50 km nuo Švedijos sostinės Stokholmo.

Ventspilis turi ir oro uostą – šis įsikūręs netoli centrinės miesto dalies. Nors ir nedidelis, jis turi tarptautinį statusą.

Pagaliau mieste sparčiai plėtojamas technologijų parkas. Jame kuriasi elektronikos ir informacinių technologijų kompanijos. Regis, Ventspilio savivaldybė labai didžiuojasi tuo, kad pavyksta pritraukti užsienio investuotojų – apie technologijų parką miesto gyventojus ir lankytojus informuoja specialus miesto centre įrengtas stendas.

Mieste veikia keli aukštųjų mokyklų padaliniai: Rygos technikos universiteto ir pedagogikos bei edukacinio valdymo akademijos padaliniai, Teisės koledžo padalinys, taip pat Ventspilio universiteto koledžas.

Ventspilio caras

Vis dėlto tiek praeityje, tiek ir šiuo metu visas miesto gyvenimas sukasi aplink jūrų uostą. Jei ne uostas, Ventspilis vargu ar būtų tituluojamas turtingiausiu Latvijos miestu.

Jei ne uostas, Ventspilis vargu ar būtų tituluojamas turtingiausiu Latvijos miestu.

Didžioji dalis uždirbtų pinigų buvo skirta miesto sutvarkymui, kad jis dar ir taptų populiarus tarp turistų.

Ventspilio savivaldybėje karaliauja gerai žinomas latvių politikas ir verslininkas Aivaras Lembergas. Jis valdo miestą dar nuo tų laikų, kai Latvija priklausė Sovietų Sąjungai. 1988 m. miesto vadovu tapęs A.Lembergas buvo daug sykių perrinktas meru.

Jis taip pat vadovauja regiono partijai "Latvijai un Ventspilij" (Latvijai ir Ventspiliui), kurią įkūrė 1994 m. Ši politinė jėga dominuoja vietos politikoje.

Prieš 2006 m. Latvijos Saeimos rinkimus "Latvijai un Ventspilij" sudarė sąjungą su Latvijos žaliųjų ir valstiečių sąjunga, kuri šiuo metu priklauso Latvijos valdančiajai koalicijai. O A.Lembergas tada buvo nominuotas šios koalicijos kandidatu į Latvijos vyriausybės vadovus. Bet 2008 m. politikas buvo apkaltintas kyšininkavimu, korupcija, piktnaudžiavimu valdžia ir kitais nusikaltimais. Pats politikas mestus jam kaltinimus kategoriškai neigia.

2011 m. skandalas pasiekė kulminaciją, kai tuometis Latvijos prezidentas Valdis Zatleris, pasipiktinęs A.Lembergo, Andrio Škėlės ir Ainaro Šlesero esą daroma įtaka nacionalinei politikai, pirmąsyk Latvijos istorijoje paleido Saeimą ir paskelbė pirmalaikius rinkimus.

Nepaisant tų skandalų, iki šių dienų A.Lembergas, kurio turtas vertinamas beveik 300 mln. JAV dolerių, yra vienas iš įtakingiausių Latvijos politikos veikėjų.

Negana to, jis yra ir Ventspilio uosto vienas iš šeimininkų.

Nuo seno uoste yra perkraunama nafta, anglys ir kiti mineraliniai ištekliai. O dauguma jų atkeliauja iš Rusijos.

Tačiau pastaruoju metu Maskva ėmė kreipti krovinius iš Baltijos šalių į savuosius Suomijos įlankos pakrantėje. Teigiama, esą rusus taip daryti paskatino būtent Latvijos vyriausybės nenoras leisti Rusijos kompanijoms įsigyti bent dalies Ventspilio uosto krovos įmonių kontrolės.

Alyvos į nesantaikos laužą šliūkštelėjo ir "Nord Stream 2" skandalas – balandį A.Lembergas viešai piktinosi tuo, kad šalies diplomatai neleidžia Ventspiliui dalyvauti dujotiekio tiesimo projekte ir taip trukdo miestui užsidirbti. Jis netgi pareiškė, kad vyriausybė turėtų kompensuoti miestui nuostolius, kurie siekia milijonus eurų.

"Mūsų užsienio reikalų ministerija nenori, kad Latvija dalyvautų šiame projekte ("Nord Stream 2" – aut. past.), nes toks yra Lenkijos pageidavimas. Lenkai turi savo interesų – jie nenori, kad Vokietija gautų dujų iš Rusijos tiesiogiai. Jie irgi nori būti įtraukti ir šis noras yra suprantamas bei pagrįstas. Tačiau kodėl Latvija turi už tai mokėti?" – retoriškai klausė Ventspilio meras.

"Rusija yra dujų tiekėja, o dujų gavėja Vokietija yra NATO narė, ES širdis. Mano nuomone, neremti "Nord Stream 2", o iš to ir Latvija gali uždirbti, yra tas pats, kaip veikti prieš Vokietijos energetinius interesus. Taigi ir prieš mūsų susitarimus su NATO ir ES", – kalbėjo A.Lembergas.

Demografiniai iššūkiai

Ventspilis pagal gyventojų skaičių yra šeštas miestas Latvijoje. Už jį yra didesnė sostinė Ryga (su beveik 700 tūkst. gyventojų), Daugpilis (beveik 100 tūkst.), Liepoja (76 tūkst.), Jelgava (59,5 tūkst.) ir Jūrmala (50 tūkst.).

2017 m. pradžioje Ventspilyje gyveno kiek daugiau nei 39 tūkst. žmonių, panašiai tiek, kiek Marijampolėje, o 2008 m. – daugiau nei 43 tūkst. gyventojų.

Žvelgiant į miesto gyventojų etninę sudėtį, maždaug 56 proc. yra latviai, beveik 30 proc. – rusai. Toliau rikiuojasi ukrainiečiai ir baltarusiai (atitinkamai, 4,2 ir 4,1 proc.) ir kiti.

Į Ventspilį veda du keliai – tarptautinis ir regioninis. Pirmuoju keliu tektų vykti per Rygą, nuo kurios iki Ventspilio – beveik 190 km. Arba galima rinktis regioninį kelią per istorinį Kuršžemės miestą Kuldigą ir Saldus. Šis kelias, vykstant iš Lietuvos, veda per Mažeikius. Atstumas nuo Ventspilio iki Lietuvos sienos – apie 150 km.

Įvažiavimas į Ventspilį – nemokamas; nėra jokių rinkliavų ar kitokių mokesčių. Be to, galima automobiliu privažiuoti prie pat paplūdimio ir ten tvarkingoje aikštelėje palikti automobilį.

Šnekant apie pagrindinį Ventspilio paplūdimį, jis, kaip ir dalies Lietuvos kurortų paplūdimiai, yra įvertintas Mėlynąja vėliava.

Norint gauti Mėlynosios vėliavos sertifikatą, reikia įgyvendinti daugybę reikalavimų aplinkosauginio švietimo ir informavimo, vandens kokybės, aplinkosauginio valdymo, saugumo ir paslaugų kokybės kategorijose.

Pagaliau, jei Baltija – šalta, greta paplūdimio yra vandens pramogų parkas. Kainos – neblogos; 1,5 val. suaugusiajam kainuoja 5 eurus, vaikams taikoma nuolaida. Tiesa, savaitgaliais kaina yra šiek tiek didesnė, bet ir ji neperkopia 10 eurų.

Jei apskritai nesinori atverti piniginės, mieste yra du tik vaikams skirti parkai, kuriuose – apstu sūpynių, karstyklių ir kt.

Yra ir mokamas pramogų parkas. Jį pamatysite tik įvažiavę į Ventspilį – pušyne greta jūros stūkso aukštas kalnas, žiemą naudojamas kaip slidinėjimo trasa.

Valdė ir lietuviai

Ventspilis mena senus laikus – pirmą kartą istorinėse kronikose jis paminėtas 1290 m., prie Ventos įkūrus Livonijos ordino pilį.

Livonijos ordino pilis – miesto pasididžiavimas. Joje įsikūręs Ventspilio muziejus.

Po Livonijos karo (1558–1582 m.) nustojo egzistuoti Livonijos konfederacija, o Kuršžemė tapo tiesiogiai pavaldi Abiejų Tautų Respublikai (ATR). Būtent tuo metu suklestėjo ir Ventspilis.

Livonijos įpėdinės – Kuršo-Žiemgalos kunigaikštystės, kuri buvo ATR vasalinė valstybė – metais (nuo XVI a.) Ventspilyje įsikūrė laivų statykla. Nuo 1639 iki 1682 m. kunigaikštystė turėjo 79 prekybos ir 44 karo laivus, o nuo 1642 iki 1657 m. iš Kuršo uostų per Zundos sąsiaurį išplaukė net 591 laivas.

Įdomus faktas, kad 1651 m. Kuršo hercogystė savo nuosavybėn įsigijo ir pirmąją užjūrio koloniją – Andrejaus salą Gambijoje ir įkūrė ten Jekabo fortą. Po metų buvo įkurta antroji Kuršo kolonija – Naujasis Kuršas (Tobago sala Vestindijoje).

Deja, karai tarp Švedijos ir Abiejų Tautų Respublikos (XVII a.) bei Didysis Šiaurės karas (XVIII a. pradžia) nuniokojo Ventspilį. Uostamiestis buvo sugriautas, o didelė dalis gyventojų mirė nuo maro.

XVIII a. pabaigoje (po ATR padalijimų) miestas tapo Rusijos imperijos dalimi ir vėl suklestėjo. XIX a. viduryje Ventspilyje vėl įsikūrė laivų statykla, be to, miestas tapo vienais iš svarbiausių imperijos jūrų vartų į Europą ir pasaulį.

XIX a. pabaigoje Ventspilį ir Maskvą sujungė geležinkelio linija. Augant Rusijos ekonomikai, Ventspilis netrukus tapo pačiu turtingiausiu imperijos uostu. Per labai trumpą laiką labai išaugo ir miesto gyventojų skaičius: nuo 7 tūkst. (1897 m.) iki 29 tūkst. (1913 m.).

Yra į ką pažiūrėti

1939 m. Ventspilyje Raudonoji armija įkūrė savo karinę bazę. Sovietiniais laikais į uostą buvo nutiestas naftotiekis. Taip Ventspilis tapo vienu iš pagrindinių naftos eksporto uostų visoje Sovietų Sąjungoje.

Už 30 km į šiaurę nuo Ventspilio (važiuojant keliu, vedančiu į Kolką) SSRS metais veikė karinė šnipinėjimo stotis su įspūdingu radiotelekopu, beje, didžiausiu Šiaurės Europoje ir aštuntu pagal dydį pasaulyje.

Šaltojo karo metais šis objektas buvo itin slaptas ir naudojamas NATO šalių radijo bei telefonų pokalbiams klausytis.

Apie šios stoties egzistavimą iki 1994 m. niekas Latvijoje viešai nekalbėjo. Vėliau stotis buvo rekonstruota ir šiuo metu ja naudojasi Latvijos astronomai.

Už 80 km nuo Ventspilio yra įspūdingas gamtos paminklas – Kolkos kyšulys, arba Kolkos ragas, kaip jį vadina latviai. Čia susilieja banguota Baltijos jūra su gerokai ramesne Rygos įlanka.

Sovietiniais laikais į šį kyšulį taip pat negalėjo patekti civiliai – jame veikė karinė radijo stotis. Beje, iki šių dienų tebėra išlikę radijo bokštai.

Pagaliau važiuojant į pietus nuo Ventspilio, galima užsukti į Ovišų švyturį – jis pirmasis ir seniausias Latvijoje. Švyturio statyba buvo baigta 1814 m. ir jis išliko iki mūsų dienų be architektūrinės intervencijos.