Latvijos parlamentas pritarė laipsniškam perėjimui prie ugdymo tik latvių kalba | Diena.lt

LATVIJOS PARLAMENTAS PRITARĖ LAIPSNIŠKAM PERĖJIMUI PRIE UGDYMO TIK LATVIŲ KALBA

  • 5

Latvijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį paskutiniuoju svarstymu priėmė Švietimo įstatymo ir Įstatymo dėl bendrojo ugdymo pataisas, pagal kurias 2019–2020 mokslo metais tautinių mažumų mokyklose vidurinio ugdymo pakopoje bus pradėtas laipsniškas perėjimas prie ugdymo latvių kalba.

Per balsavimą 100 vietų parlamente už atitinkamas įstatymų pataisas pasisakė 58 deputatai, 13 įstatymų leidėjų balsavo prieš.

Švietimo ir mokslo ministras Karlis Šadurskis pernai spalio pradžioje pasiūlė švietimo reformą, išprovokavusią naują Latvijos rusakalbių bendruomenės protestų bangą.

Ministras pirmininkas Maris Kučinskis paragino greičiau patvirtinti švietimo reformą, kad šiuo klausimu nebūtų manipuliuojama per šįmet spalio pradžioje vyksiančių visuotinių rinkimų kampaniją. 

Sausio pabaigoje vyriausybė pritarė siūlomoms įstatymų pataisoms, o vasario pradžioje jas ėmė svarstyti parlamentas.

Įstatymų leidėjai taip pat atmetė peticiją, kuria buvo reikalaujama išsaugoti Latvijoje dvikalbį ugdymą. Šią peticiją buvo pasirašę daugiau nei 10 tūkst. Latvijos piliečių. 

Nors sulaukta daugybės siūlymų peržiūrėti reformos planus ar apskritai jos atsisakyti, trečiam ir galutiniam svarstymui parlamente buvo pateikti praktiškai nepakeisti įstatymų pataisų projektai.

Pataisos numato, kad nuo 2019 metų rugsėjo 1-osios iki 2020 metų rugsėjo 1-osios visose valstybinėse mokyklose bus laipsniškai pereita prie ugdymo latvių kalba.

Darželiuose, pradedant nuo 5 metų amžiaus vaikų, naujos švietimo gairės bus įdiegtos 2019–2020 mokslo metais, siekiant užtikrinti didesnį latvių kalbos vaidmenį ugdymo procese. 

2019–2020 mokslo metais pagal naują dvikalbio ugdymo modelį 1-6 klasėse mažiausiai 50 proc. dalykų turės būti mokomi latvių kalba, o 7-9 klasėse - 80 proc. mokomųjų dalykų. Baigiamieji 9 klasės egzaminai bus laikomi tik latvių kalba. 

2020–2021 mokslo metais visi bendrojo ugdymo dalykai 10-oje ir 11-oje klasėse jau bus mokomi tik latvių kalba, tačiau tautinių mažumų vaikams bus užtikrinta galimybė toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus.

Pradedant 2021–2022 mokslo metais, visi 10–12 klasių moksleiviai visus dalykus jau turės mokytis latvių kalba, užtikrinant tautinių mažumų vaikams galimybę toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus.

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

rukas

Vis Latvija ir Estija zurnalistai statydavo Lietuvai uz pavyzdi,tai kodel dabar tyli prisiseme vandens i burna.Gal Tapinas suorganizuos zmones prie seimo,o tai tik per televizija juokiasi is rusu,ir didelius pinigus uz tai ima.O kur lietuviu palaikymas tapineli.

trolis

Lietuvoje subobeje mizniai isrenkami i valdzia,todel paniskai bijo lietuvybes skleidimo ir valstybes stiprinimo.Aplinkui visi naceja,ir rusai,ukrainieciai,lenkai cekai,vengrai.bulgarai,rumunai,latviai,estai,prancuzai,ispanai,graikai,turkai ir kiti.tik musu liurbiai visu bijo ir 20 proc.didesnes algas moka kitatauciams mokytojams Lietuvoje,negu lietuviams.Uz toki istatyma konservatorius i kalejima.

...

TIK valstybinė kalba, jokių lenkiškų, rusiškų ar angliškų dialektų!
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS