LENKIJOS AKTYVISTAI PROTESTUOJA DĖL KERTAMOS BELOVEŽO SENGIRĖS

Pietų Lenkijoje keli šimtai aplinkosaugos antradienį aktyvistų ir miškininkų surengė dvi skirtingas demonstracijas dėl didelio masto kirtimų Belovežo sengirėje, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame viename paskutinių pirmykščių Europos miškų.

Demonstracijos buvo surengtos Krokuvoje, vykstant UNESCO Pasaulio paveldo komiteto susitikimui, per kurį trečiadienį bus aptartas ginčas dėl Belovežo girios.

Abipus Lenkijos ir Baltarusijos sienos plytinčioje Belovežo girioje gausu unikalios augmenijos ir gyvūnijos, taip pat gyvena stambiausių Europos žinduolių – stumbrų. Be to, joje išlikę didžiausi plotai pirmykščių miškų, prieš dešimt tūkstančių metų dengusių didžiąją dalį Europos lygumų.

Aplinkosaugos aktyvistai iš tokių organizacijų kaip „Greenpeace“ protestavo prieš kirtimus Belovežo girioje ir demonstravo plakatus su šūkiais „Myliu mišką“ ir „Miškas privalo išlikti laukinis“.

Miškas pradėtas kirsti pernai gegužę. Lenkijos vyriausybė išdavė tam leidimą, kad būtų sustabdytas kinivarpų protrūkis ir būtų sumažintas gaisrų pavojus.

Miškininkai per demonstraciją reiškė paramą aplinkos apsaugos ministrui Janui Szyszko (Janui Šyško) ir generaliniam miškų urėdui Konradui Tomaszewskiui (Konradui Tomaševskiui).

Miškininkų nuomone, miško kirtimas padės apsaugoti Belovežo girią, bet ekologai teigia, kad kinivarpų antplūdžiu tik dangstomasi siekiant vykdyti kirtimus saugomoje teritorijoje komerciniais tikslais.

Prieš girios kirtimą taip pat pasisakė mokslininkai ir Europos Sąjunga. Balandžio pabaigoje Europos Komisija „paskutinį kartą“ įspėjo Lenkijos institucijas spręsti girios apsaugos klausimą arba aiškintis prieš ES Teisingumo Teismą.

UNESCO komitetas taip pat išreiškė abejonių ir birželio mėnesį paskelbtoje gamtosaugos ataskaitoje rašė, kad „medžių kirtimas šiose teritorijose kelia susirūpinimą“.