Lenkijos parlamentas, dominuojamas valdančiosios konservatyvios partijos, ketvirtadienį priėmė pataisų, koreguojančių prieštaringai vertinamas teismų reformas, dėl kurių Europos Sąjunga inicijavo prieš Varšuvą precedento neturinčią teisinę procedūrą.

Briuselis gruodį pirmąkart pasinaudojo ES sutarties 7-uoju straipsniu dėl „sisteminių grėsmių“ Lenkijos teismų nepriklausomybei nuo dešiniosios vyriausybės. Toks žingsnis gali vesti prie Bendrijos dar niekada nenaudotų sankcijų.

Lenkijos Seimo priimtos pataisos yra susijusios su įstatymais, reglamentuojančiais Nacionalinę teismų tarybą (KRS), atsakingą už teismų nešališkumo priežiūrą, Konstitucinį Tribunolą ir bendruosius teismus.

Valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nurodė, kad šie pakeitimai yra atsakas į ES reiškiamus nuogąstavimus, bet opozicija ir Konstitucinis Tribunolas pareiškė, kad pataisos tėra kosmetinės.

Viena iš pataisų turi apriboti teisingumo ministro galias atleisti Konstitucinio Tribunolo pirmininką arba jo pavaduotoją.

Pagal naująją tvarką ministras turės gauti teismo vadovybės ir KRS sutikimą.

Tačiau opozicija tvirtina, kad ši pataisa nėra reikšminga, nes visi dabartiniai KRS nariai yra teisingumo ministrui artimi teisėjai.

Kita pataisa keičia teisėjų išėjimo į pensiją amžių, kuris anksčiau vyrams buvo sumažintas nuo 70 iki 65 metų, o moterims – nuo 65 iki 60 metų. Pagal naująją tvarką, abiejų lyčių teisėjų išėjimo į pensiją amžius būtų 65 metai.

Prieš balsavimą Konstitucinis Tribunolas šias pataisas griežtai sukritikavo.

„Deja, turime konstatuoti, kad siūlomi pakeitimai yra fiktyvaus, kosmetinio pobūdžio“, – sakoma jo pareiškime.

„Taip yra todėl, kad jos iš tikrųjų neskirtos konfliktui dėl įstatymų viršenybės išspręsti ir kad jų tikslas yra veikiau kurti iliuziją, kad yra valia užbaigti šią krizę“, – pridūrė aukščiausioji teismo institucija.