Madrido konfliktas su Barselona virsta mūšiu | Diena.lt

MADRIDO KONFLIKTAS SU BARSELONA VIRSTA MŪŠIU

Įtampa tarp Ispanijos ir Katalonijos didėja. Katalonų politikai įnirtingai siekia, kad regionas kuo greičiau taptų nepriklausomas nuo Ispanijos. O Madridas vėl leido aiškiai suprasti, kad šiems separatistų planams priešinsis.

Skundžiasi nelygybe

Madridas ilgus metus stengėsi pažaboti kito karalystės regiono Baskijos siekį atsiskirti nuo Ispanijos. Tas konfliktas buvo kruvinas, kol galiausiai baskai sudėjo ginklus.

Katalonai, tiesa, žengia kiek kitu keliu nei baskai – jie reikalauja nepriklausomybės, bet to siekia politinėmis priemonėmis.

Vis dėlto Madrido pozicija regionų nepriklausomybės klausimu nepakito. Bet kurio karalystės regiono atsiskyrimą, anot Ispanijos vyriausybės, griežtai draudžia konstitucija. Ir Katalonija, nepaisant net šio regiono kultūrinio savitumo ar ekonomikos pajėgumo, negali būti laikoma išimtimi.

Nepaisant to, katalonų separatistai mąsto priešingai. Jų teigimu, būdami sąjungoje su Ispanija jie yra diskriminuojami. Visų pirma, finansiškai.

Iš Ispanijos iždo, katalonų separatistų teigimu, jie gauna gerokai mažiau, nei sumoka į jį. Todėl regionas yra verčiamas šelpti kitus Ispanijos regionus, o pats skendi milžiniškose skolose.

Pagrindinis katalonų valdžios argumentas ir yra tas, kad turėdami jų uždirbtus pinigus savo kišenėje katalonai galėtų patys spręsti savo regiono problemas...

Tad katalonų vyriausybė jau kuris laikas reikalauja, kad Madridas leistų surengti regione plebiscitą dėl nepriklausomybės. Tokį, koks vyko visai neseniai Škotijoje. Ten vietos nacionalistai pasiekė, kad Londonas leistų sušaukti referendumą, nors vėliau jį ir pralaimėjo, mat dauguma škotų nsisprendė, jog regionui geriau likti Didžiosios Britanijos sudėtyje, nei tapti nepriklausoma valstybe.

Tiesa, škotų nacionalistams vis dėlto pavyko išsiderėti kai kurių nuolaidų iš centrinės valdžios.

Prieš separatizmą

Vis dėlto Ispanijos vyriausybė ne sykį leido suprasti, kad neketina diskutuoti Katalonijos nepriklausomybės klausimu.

Regis, Madrido požiūris tiek į pasaulio valstybių teritorinį vientisumą, tiek ir Ispanijos regionų savarankiškumą – kitoks.

Kai Kosovo provincija paskelbė apie savarankiškumą nuo Serbijos, Madridas nepripažino tos teritorijos nepriklausoma, nors tai padarė daugelis ES ir NATO šalių.

Ispanijos valdžia, kaip minėta, priešinosi ir separatizmo idėjų sklaidai Baskijos regione... Dėl Katalonijos, kurios valdžia norėtų pradėti atsiskyrimo nuo Ispanijos procesą 2017 m., Madridas laikosi analogiškos pozicijos.

Pasak Ispanijos vyriausybės, į valdžią Katalonijoje prasibrovusių separatistų veiksmai – nelegalūs.

Byla katalonų lyderiui

Tad netrukus po praėjusį savaitgalį įvykusių rinkimų Katalonijoje Madridas paskelbė, jog katalonų politiniam lyderiui, regiono premjerui Arturui Masai buvo iškelta byla dėl pernai surengto neteisėto balsavimo dėl atsiskyrimo.

Iš tiesų praėjusiais metais Katalonijos separatistai simbolinį referendumą dėl regiono nepriklausomybės rengė be Madrido sutikimo.

Tada Ispanijos vyriausybė ir šalies Konstitucinis Teismas gana aiškiai pasakė, kad bet kurio šalies regiono valdžios surengtas referendumas dėl atsiskyrimo nuo karalystės prieštarauja valstybės konstitucijai ir negali būti legalus – bent jau tol, kol Ispanijos parlamentas nenuspręs, jog pagrindinis šalies įstatymas turėtų būti šiuo klausimu pakoreguotas.

Vis dėlto tuos Ispanijos vyriausybės įspėjimus ir Konstitucinio Teismo sprendimą A.Masas ir jo politiniai šalininkai ignoravo.

 

Ir dabar tas 2014 m. lapkričio 9 d. surengtas balsavimas tapo pagrindu bylai prieš A.Masą.

Prokurorai Madride kaltina tą politiką pilietiniu nepaklusnumu, piktnaudžiavimu valdžia ir valstybės lėšų išeikvojimu organizuojant referendumą.

Tiesa, Katalonijos vyriausybė griežtai pasmerkė šį Ispanijos teisėsaugos sprendimą. Vyriausybės administracijos Barselonoje atstovas Neusas Munte bylą prieš A.Masą pavadino politiniu ieškiniu, kai katalonų premjeras buvo iškviestas į teismą dėl galimų kaltinimų.

Atsisveikins su ES?

Kitas Ispanijos centrinės valdžios argumentas yra tas, jog Katalonijai, jeigu ji taps nepriklausoma, teks palikti ES.

Ir tas įspėjimas – pagrįstas. Europos Komisija (EK) yra nurodžiusi, jog Katalonijai, kaip ir bet kuriam kitam regionui, atsiskyrusiam nuo ES valstybės narės teritorijos, tektų iš naujo prašytis narystės Bendrijoje, jau kaip nepriklausomai valstybei.

Tokia nuostata buvo užfiksuota buvusio EK vadovo Romano Prodi. Ir jos laikėsi visi jo įpėdiniai.

Ji sako: "Kai šalies narės dalis teritorijos tampa atskira valstybe, pavyzdžiui, kai tokia teritorija tampa nepriklausoma valstybe, (esamos) sutartys nebetaikytinos tai teritorijai."

Šiuo atveju naujasis nepriklausomas regionas dėl nepriklausomybės fakto taptų trečiąja šalimi ES atžvilgiu, ir sutartys nuo jos nepriklausomybės (įsigaliojimo) dienos nebegaliotų šiai teritorijai.

EK pridūrė, kad situaciją dėl Katalonijos laiko Ispanijos vidaus problema.

"EK, kaip žinote, iš principo nekomentuoja regioninių rinkimų... Tai Ispanijos vidaus problema, – teigė EK atstovas Margaritis Schinas. – Komisijai nedera reikšti savo pozicijos vidaus struktūros klausimais, susijusiais su tam tikros valstybės narės konstitucinėmis nuostatomis."

Šventė pergalę

Nepaisant šių ateities iššūkių, nemažai katalonų, remiančių separatizmo idėjas, džiūgavo po rinkimų. Jie susirinko švęsti prie regiono parlamento rūmų.

"Negaliu patikėti, mano širdis daužosi!" – sakė Barselonos gyventoja Claudia Cardona, kuri vilkėjo marškinėlius su šio regiono vėliava.

Ji džiaugėsi, kad jai ką tik sukako 18 metų ir ji galėjo išreikšti savo valią tokiuose svarbiuose rinkimuose. Savo balsą ji atidavė už pagrindinį atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiantį aljansą "Drauge už "Taip" (Junts pel Si), kuris po rinkimų turės daugumą Katalonijos parlamente.

"Su šiais rezultatais mes galime pradėti derybų procesą, kuris atves į tai, kad Katalonija taps valstybe", – pridūrė C.Cardona, studijuojanti arabų kalbą.

Minia, kurioje taip pat buvo ir pensininkų, ir šeimų su mažais vaikais, šoko, iš garsiakalbių nuo pastato aidint "Nenugalimi! Nenugalimi!" Kiti šaukė "Nepriklausomybė! Nepriklausomybė!"

"Tai didinga, neapsakoma, kilnu, – teigė studentas Arnau Fontas, kuris atvyko iš Cheronos, esančios už 100 km į šiaurę nuo Barselonos. – Tai labai motyvuoja, drąsina, nes aiškiai parodo, kad Katalonijos žmonės nori nepriklausomybės."

Jaunuolis pridūrė: "Noriu atsiskirti nuo Ispanijos, nes, kiek pamenu, mes sulaukėme tik išpuolių, grasinimų, tokių kaip paskutiniu metu girdėti perspėjimai apie mūsų išėjimą iš euro zonos, arba apie bankus."

"Katalonijos žmonės pasieks nepriklausomybę, nesvarbu, ar Madridas ją pripažins, ar ne, – ryžtą demonstravo Dominguezas, kuris į Kataloniją prieš 30 metų atvyko iš vakarinio Estremadūros regiono. – Aš išvykau, nes ten man nebuvo galimybių, ir dabar čia yra mano namai.“

"Tai procesas, kelias, – pridūrė Albertas Lorencas, 51 metų taksistas. – Dabar kelio atgal nebėra."

Politika ir sportas

Ispanijos futbolo lygos prezidentas Javieras Tebas pareiškė, kad "Barcelona" ir Barselonos "Espanyol" klubai negalėtų likti Ispanijos "La Liga" čempionate, jeigu Katalonija taptų nepriklausoma valstybe.

Tai, pasak jo, visiškai neįmanoma, nors kai kurie katalonų politikai ir žadėjo, kad Katalonijos nepriklausomybė neturės padarinių sportui.

Pats "Barcelonos" futbolo klubas deklaravo nesikišiantis į politinius reikalus.


Katalonija: svarbiausi faktai

• Autonominis regionas ir istorinė sritis Ispanijos šiaurės rytuose.

• Sostinė – Barselona.

• Autonominis Katalonijos regionas įkurtas 1979 m. 2006 m. regiono autonomija buvo išplėsta.

• Katalonija – ekonomiškai stipriausias Ispanijos regionas. Regione išplėtota pramonė, be to, nemažą dalį pajamų generuoja turizmo verslas.

• Katalonijoje gyvena apie 7,5 mln. žmonių. Šis regionas apima 32,114 tūkst. kv. km.

• Pagrindinės kalbos – katalonų ir ispanų.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS