Penkių šimtmečių senumo ispanų užkariavimo žaizdos pirmadienį vėl atsivėrė, Meksikos prezidentui paraginus Ispaniją ir Vatikaną atsiprašyti už čiabuvių teisių pažeidimus.

Madridas savo ruožtu pareiškė griežtai atmetantis tokį reikalavimą.

Ne vieną amžių trukusio Ispanijos dominavimo Naujajame pasaulyje, kurį palaikė Katalikų Bažnyčia, tema pirmadienį iš istorijos vadovėlių persikėlė į dienraščių pirmuosius puslapius.

Tai įvyko Meksikos prezidentui Andresui Manueliui Lopezui Obradorui (Andresui Manueliui Lopesui Obradorui) paraginus Ispanijos karalių Felipe VI (Felipę VI) ir popiežių Pranciškų atsiprašyti už užkariavimą ir žmogaus teisių pažeidimus. 

„Nusiunčiau laiškus Ispanijos karaliui ir popiežiui, ragindamas pripažinti visus pažeidimus ir atsiprašyti (Meksikos) čiabuvių už to, ką mes dabar vadiname žmogaus teisėmis, pažeidimus“, – sakė prezidentas vaizdo įraše, nufilmuotame senovinio Komalkalko miesto griuvėsiuose. 

Šis vaizdo įrašas buvo paskelbtas socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“.

„Vyko žudynės ir žmonės kentė priespaudą. Vadinamasis užkariavimas vyko su kalaviju ir kryžiumi. Jie statė savo bažnyčias ant (čiabuvių) šventyklų“, – sakė prieš isteblišmentą nusistatęs kairiųjų pažiūrų A. M. Lopezas Obradoras. 

„Atėjo laikas susitaikyti. Tačiau pirmiausia paprašykime atleidimo“, – pridūrė jis.

Ispanijos reakcijos ilgai laukti nereikėjo.

„Ispanijos vyriausybė labai apgailestauja, kad Meksikos prezidento laiškas Jo Didenybei karaliui, kurio turinį mes griežtai atmetame, buvo paviešintas“, – rašoma ministrų kabineto pareiškime.    

„Ispanų atvykimas į dabartinės Meksikos teritoriją prieš pusę tūkstantmečio negali būti vertinamas pagal šiuolaikinius kriterijus“, – pažymima jame. 

„Mūsų dvi broliškos tautos visada žinojo, kaip be pykčio ir konstruktyviai traktuoti mūsų bendrą praeitį“, – priduriama Madrido pareiškime.  

300 metų viešpatavimo

A. M. Lopezas Obradoras šiuos komentarus išsakė lankydamasis prie majų piramidžių Komalkalke, esančiame jo gimtojoje Tabasko valstijoje Meksikos pietuose.   

Vėliau prezidentas apsilankė netoliese esančioje Sentloje, kur 1519 metų kovo 14-ąją įvyko pirmasis mūšis tarp ispanų konkistadoro Hernano Corteso (Hernano Korteso) armijos ir dabartinės Meksikos teritorijoje gyvenusių čiabuvių.     

H. Corteso armija, kurią sudarė mažiau nei tūkstantis vyrų, padedama arklių, kardų, šautuvų ir raupų – dalykų, kurie iki tol nebuvo žinomi Naujajam pasauliui, sutriuškino actekų imperiją. Taip prasidėjo 300 metų trukęs ispanų viešpatavimas Meksikoje.

Kaip sakė A. M. Lopezas Obradoras, pažeidimai tęsėsi ir po nepriklausomybės nuo Ispanijos paskelbimo 1821 metais.  

„Per tą laikotarpį buvo nužudyti tūkstančiai žmonių. Viena kultūra ir civilizacija primetė save kitai (kultūrai ir civilizacijai)“, – kalbėjo prezidentas. 

„Žaizdos tebėra atviros. Geriau pripažinti, kad būta pažeidimų ir klaidų. Geriau paprašyti atleidimo ir siekti istorinio susitaikymo bei galimybės būti broliais“, – sakė A. M. Lopezas Obradoras.

Jis pridūrė, jog ir pats ketina atsiprašyti – „už tai, kad ir po kolonijinio laikotarpio tęsėsi čiabuvių priespauda“.