J. Stoltenbergas: NATO pajėgų stiprinimas proporcingas Rusijos veiksmams | Diena.lt

J. STOLTENBERGAS: NATO PAJĖGŲ STIPRINIMAS PROPORCINGAS RUSIJOS VEIKSMAMS

  • 7

NATO kariniai pajėgumai stiprinami gynybos tikslais ir tai daroma proporcingai, trečiadienį Briuselyje pareiškė Šiaurės Atlanro aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Pasibaigus Šaltajam karui NATO sąjungininkės daug metų mažino išlaidas gynybai, mažino savo karinius pajėgumus. Ir mes mėginome sukurti partnerystę su Rusija. Po neteisėtos Krymo ankesijos 2014-aisiais, po situacijos Rytų Ukrainoje destabilizacijos, už kurią atsakinga Rusija, matome, kad Rusija elgiasi vis ryžtingiau. Būtent Rusijai tenka atsakomybė už tai, kad pažeidžiama tarptautinė teisė“, – sakė J. Stoltenbergas prieš NATO šalių gynybos ministrų susitikimą.

Tai jis pareiškė atsakydamas į klausimą apie kaltinimus Aljansui sugrįžus prie blokų politikos, kurią lydi ginklavimosi varžybos Europoje.

„Reaguojame atitinkamai, proporcingai ir gynybiškai“, – pažymėjo J. Stoltenbergas, turėdamas galvoje karinio dalyvavimo didinimą Aljanso rytuose.

„Tačiau tuo pat metu mes mėginame pagerinti santykius su Rusija. Nenorime naujo Šaltojo karo. Nenorime naujų ginklavimosi varžybų. Dėl šios priežasties judame dviem keliais. Vedame gynybinį dialogą. Turime laikytis tvirtų pozicijų. Tuo pat metu stengiamės pagerinti mūsų santykius su Rusija ir tęsti dialogą su ja“, – sakė NATO vadovas.

Sveikina JAV planus

NATO sveikina Jungtinių Valstijų planus didinti savo dalyvavimą Europoje, pareiškė Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Mes sveikiname JAV planus plėsti savo dalyvavimą Europoje išteklių kiekio, pratybų rengimo, (dislokuotos) įrangos asortimento ir aprūpinimo (gerinimo) lygmeniu“, – sakė NATO vadovas trečiadienį spaudos konferencijoje Briuselyje.

„Tai – paskata europiečiams dar intensyviau dirbti šia kryptimi“, – pridūrė jis.

J. Stoltenbergas priminė, kad nuo 2014 metų tiek Jungtinės Valstijos, tiek Europa ėmėsi aktyvesnių pastangų judėti šia kryptimi.

„JAV išplėtė savo dalyvavimą. Tuo pat metu jų sąjungininkai Europoje padidino investicijas į gynybą, padidino gynybos biudžetus. Mes taip pat padidinome savo priešakinių pajėgų kontingentus Baltijos šalyse bei Lenkijoje“, – sakė jis.

NATO ministrų derybas temdo JAV nerimas

NATO šalių gynybos ministrai trečiadienį susirinko į derybas Briuselyje, kurios vyksta JAV reiškiant susirūpinimą dėl svarbaus Europos Sąjungos gynybinio bendradarbiavimo pakto bei tvyrant didelei įtampai tarp Vašingtono bei Turkijos.

JAV bei Turkija, vienos svarbiausių transatlantinio aljanso narių, nesutaria dėl Ankaros karinio puolimo Sirijos šiaurėje. JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas) antradienį įspėjo, kad šis puolimas atitraukia dėmesį nuo kovos su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ ir jai kenkia.

NATO būstinėje Briuselyje rengiamame dviejų dienų susitikime turėtų būti pritarta NATO vadovavimo struktūros pakeitimams, kuriais siekiama parengti Aljansą veiksmingai reaguoti į XXI amžiaus karinius iššūkius, ypač kibernetines atakas bei hibridinį karą, augant nerimui dėl vis agresyviau besielgiančios Rusijos.

Trečiadienį ministrai darbo vakarienės metu susitiks su ES diplomatijos vadove Federica Mogherini (Federika Mogerini). Šio susitikimo svarba išaugo JAV aukšto rango pareigūnams išsakius susirūpinimą dėl bloko gynybos pakto.

Nepaisant galingiausios Aljanso narės reiškiamo susirūpinimo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad įmanoma pasiekti tinkamą pusiausvyrą.

„Šios pastangos, jei bus elgiamasi teisingai, gali padėti užtikrinti sąžiningesnį naštos paskirstymą tarp Europos ir Šiaurės Amerikos“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams, atvykęs į Briuselį dalyvauti NATO gynybos ministrų derybose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ne kartą ragino sąjungininkes didinti gynybos išlaidas ir tokiu būdu palengvinti Vašingtono naštą.

Antradienį J. Stoltenbergas sakė, kad pastangos didinti ES gynybos išlaidas yra sveikintinos, tačiau tik tokiu atveju, jei daroma atsižvelgiant į NATO planus. Jis įspėjo, kad ES „jokiu būdu“ negalėtų pakeisti transatlantinio aljanso užtikrinant Europos saugumą.

„Būtų absoliučiai nelogiška NATO ir ES pradėti tarpusavyje konkuruoti“, – žurnalistams sakė buvęs Norvegijos premjeras.

„Sąjungininkės Europoje puikiai žino, kad už Europos gynyba ir saugumas priklauso nuo NATO“, – pridūrė jis.

ES vadinamuoju Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (angl. Permanent Structured Cooperation – PESCO) paktu siekiama pagerinti bloko šalių koordinaciją gynybos ir ginklų sistemų vystymo srityse.

Tačiau sekmadienį JAV aukšto rango pareigūnas, dirbantis su gynybos sekretoriumi Jimu Mattisu (Džimu Matisu), pareiškė, kad Vašingtonas būgštauja, jog kai kurios siūlomos iniciatyvos gali „atitraukti išteklius ar pajėgumus iš NATO“.

Antradienį spaudimą dar padidino JAV ambasadorė prie NATO Kay Bailey Hutchison (Kei Beili Hačinson), įspėjusi ES, kad gali būti rimtų pasekmių, jei amerikiečių gynybos kompanijoms nebus leista dalyvauti bendradarbiavimo projektuose.

„Suprantama, mes nenorime, jog tai būtų ES protekcionistinis įrankis. Atidžiai viską stebėsime, nes jeigu taip bus, tai gali sugriauti mūsų stiprų saugumo aljansą“, – sakė ji žurnalistams.

JAV būgštavimai nustebino kai kuriuos Europos diplomatus. Vienas jų tvirtino, kad ES bendradarbiavimo gynybos srityje paktas nekelia jokios grėsmės NATO, ir pridūrė, jog reikia atlikti „tam tikrą aiškinamąjį darbą“, kad išsklaidytas amerikiečių nerimas.

Ginčas su Turkija

Trečiadienio darbo vakarienė bus puiki proga F. Mogherini pamėginti nuraminti Jungtines Valstijas, kurių indėlis į NATO yra didžiausias.

Visgi potencialiai grėsmingesnis šiuo metu atrodo konfliktas tarp Jungtinių Valstijų ir Turkijos dėl praėjusį mėnesį Ankaros pradėtos karinės operacijos „Alyvmedžio šakelė“ prieš Sirijos kurdų kovotojų Liaudies apsaugos dalinius (YPG).

YPG vis dar glaudžiai bendradarbiauja su Vašingtonu kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ Sirijoje ir gauna iš amerikiečių ginklų. Dėl to smarkiai širsta Turkija, YPG laikanti teroristine grupuote.

JAV ambasadorė prie NATO K. B. Hutchison sakė, kad Turkija tebėra svarbi Vašingtono sąjungininkė ir šalys stengiasi išspręsti ginčą.

Trečiadienį NATO gynybos ministrų derybų kuluaruose numatytas J. Mattiso susitikimas su kolega iš Turkijos.

Vienas diplomatinis šaltinis sakė, kad nors šis ginčas NATO kelia didžiulį susirūpinimą, ne Aljansas jį turi spręsti.

„Šis klausimas bus išspręstas dvišaliu pagrindu, JAV ir Turkijos“, – sakė šaltinis.

Trečiadienio derybose taip pat bus aptartas pasirengimas liepą numatytam NATO viršūnių susitikimu bei, pasak J. Stoltenbergo, surengtos „reguliarios konsultacijos dėl NATO branduolinių pajėgumų saugumo bei veiksmingumo“.

Rašyti komentarą
Komentarai (7)

SNORAS

D.GRYBAUSKAITĘ UŽ GROTŲ!!!,,

Anonimas

Nezinia kodel Rusija atomu nenusluoja tos banditines NATO? Amerikosu okupantai NEZDINKITES is EUROPOS IR LIETUVOS.

Anonimas

čia yra vienas toks ožio pydaras,kurį ištikro reikia pakart landzbergio brudą šokoladinį
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS