„Naujasis Šilko kelias“: Kinijos prezidentas žada daugiau skaidrumo | Diena.lt

„NAUJASIS ŠILKO KELIAS“: KINIJOS PREZIDENTAS ŽADA DAUGIAU SKAIDRUMO

  • 0

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) penktadienį stengėsi išsklaidyti nuogąstavimus dėl savo ambicingos iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ (Belt and Road Initiative, BRI) ir tvirtino, kad šis pasaulinio masto infrastruktūros plėtros projektas visiškai netoleruos korupcijos.

Kinijos lyderis taip pat pažadėjo, jog bus stengiamasi išvengti su vadinamuoju naujojo „Šilko kelio“ projektu susijusios valstybių įsiskolinimo rizikos.

Xi Jinpingas šiuos komentarus išsakė per pagrindiniame jo užsienio politikos projekte dalyvaujančių šalių viršūnių susitikimą.

BRI dažnai lyginamas su senoviniu Šilko keliu, kadaise jungusiu Aziją su Europa ir Afrika. Programos „Viena juosta, vienas kelias“ projektai numato milžiniškas investicijas į jūrų laivybos, kelių ir geležinkelių infrastruktūrą.

Ši iniciatyva teoriškai galėtų užtikrinti labai reikalingą modernios infrastruktūros plėtrą besivystančioms valstybėms, bet kritikai teigia, kad ji naudingiausia pačios Kinijos įmonėms, o projekte dalyvaujančios šalys apkraunamos skolomis ir nukenčia nuo jų aplinkai daromos žalos.

Nerimą taip pat kelia abejotino skaidrumo sandoriai tarp Kinijos bendrovių ir vietos vyriausybių.

„Viskas turėtų būti daroma skaidriai, ir turėtume visiškai netoleruoti korupcijos“, – Xi Jinpingas sakė per 37 pasaulio lyderių susitikimą.

Kinija taip pat atmeta kaltinimus, jog BRI yra „paskolų spąstai“ ir Pekino geopolitinių ambicijų tapti pasaulio supergalybe įrankis.

„Viena juosta, vienas kelias“ nėra uždaras klubas“, – aiškino Xi Jinpingas.

Kalbėdamas apie nuogąstavimus dėl skolų jis pridūrė: „Taip pat turime užtikrinti visų projektų komercinį ir fiskalinį tvarumą, kad jie pasiektų suplanuotus uždavinius.“

Ketvirtadienį Kinijos finansų ministras Liu Kunas sakė, kad Pekinas forumo dalyvius supažindins su skolų tvarumo programa, turinčia „užkirsti kelią grėsmėms dėl įsiskolinimo“. Šiuos planus pasveikino Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard).

Scanpix nuotr.

Pakistano premjeras Imranas Khanas (Imranas Chanas), kalbėjęs, kad jo šalis „entuziastingai“ palaiko BRI, taip pat ragino įkurti specialų biurą, turintį koordinuoti kovos su korupcija pastangas.

Abi šalys kuria Kinijos ir Pakistano ekonominį koridorių (China-Pakistan Economic Corridor, CPEC) – kelių milijardų dolerių projektą, sujungsiantį Kinijos šiaurės vakarinį Sindziango regioną su Arabijos jūros uostamiesčiu Gvadaru.

Nors perspėjama, kad kai kurie iš šių didžiulių projektų daro žalą Azijos šalių aplinkai, Xi Jinpingas tvirtino, kad Kinija tai pat skatins „žaliosios plėtros“ projektus.

Viena neseniai parengta studija rodo, kad BRI daugelyje šalių gali paskatinti invazinių svetimžemių rūšių plitimą.

Nerimas dėl paskolų

Pekine susirinkę 37 šalių lyderiai dalyvauja tris dienas truksiančiame forume. Į jį taip pat atvyko dešimčių kitų šalių pareigūnų.

Tarp svarbiausių dalyvių yra I. Khanas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Italijos premjeras Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė), kurio šalis tapo pirmąja prieš BRI prisidėjusia Didžiojo septyneto (G-7) nare.

Europos Sąjungos galiūnės Vokietija ir Prancūzija pasiuntė į susitikimą savo ministrų.

V. Putinas paragino imtis pasaulinio lygio atsako prieš protekcionizmą, vienašališkas sankcijas ir „prekybos karus“, akivaizdžiai įgeldamas Jungtinėms Valstijoms

JAV į pirmąjį BRI viršūnių susitikimą 2017 metais buvo atsiuntusios vieną aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūną, bet šįkart jokių Amerikos atstovų į Vašingtoną neatvyko.

Vašingtonas, šiuo metu yra įsitraukęs į diplomatinius ir prekybos ginčus su Kinija, peikė BRI kaip „tuštybės projektą“ ir smerkė Romą už sprendimo dėtis prie šios iniciatyvos.

Ateinančią savaitę JAV delegacija vyks į Kiniją dalyvauti naujame prekybos derybų rate, o Xi Jinpingas pakartojo pažadą didinti importą ir panaikinti „nepagrįstas“ subsidijas Kinijos įmonėms, ko primygtinai reikalavo Vašingtonas.

Nuo 2013 metų, kai Xi Jinpingas pradėjo „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvą, Kinija į jos projektus investavo apie 90 mlrd. JAV dolerių (dabartiniu kursu – apie 80,9 mlrd. eurų). Be to, bankai suteikė daugiau kaip 300 mlrd. (269,7 mlrd. eurų) paskolų, sakė Kinijos pareigūnai.

Vis dėlto apstu pavyzdžių, kad šios paskolos kelia didelių rūpesčių.

Šri Lanka, nesugebėjusi laiku grąžinti skolų, nusprendė 99 metams perduoti Kinijai vieną savo giliavandenį jūrų uostą. Tuo tarpu Pakistanui prireikė tarptautinio finansinės pagalbos projekto.

Juodkalnijai irgi iškilo sunkių pasirinkimų būtinybė, kai iš Kinijos buvo pasiskolinta didelė suma tiesti naujai automagistralei, statomai vienos kinų bendrovės.

Priešinimasis šiems projektams kai kuriose Azijos šalyse, tokiose kaip Šri Lanka, Maldyvai ir Malaizija, tapo opia rinkimų kampanijų tema, nes politikai naudojosi įsiskolinimų klausimu, kad pakurstytų nuogąstavimus dėl silpninamo suvereniteto.

Pernai gegužę laimėjęs rinkimus Malaizijos premjeras Mahathiras Mohamadas (Mahatiras Mohamedas) atšaukė kai kuriuos planuotus darbus ir iš naujo derėjosi dėl vieno geležinkelio projekto. Jam pavyko šio projekto pirminę kainą sumažinti net 30 procentų.

Vis dėlto atvykęs į viršūnių susitikimą Malaizijos lyderis sakė, kad „Vienos juostos, vieno kelio“ idėja yra puiki“ ir kad jis visiškai ją palaikąs.

GALERIJA

  • „Naujasis Šilko kelias“: Kinijos prezidentas žada daugiau skaidrumo
Scanpix nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS