NORVEGIJOS FERMOSE – IR UTĖLĖTOS ŽUVYS

Tai, kas buvo užfiksuota vienos didžiausių Norvegijos žuvų augintojos „SalMar“ fermose, netiesiogiai gali būti susieta ir su Lietuva.

Skyrė didžiausią baudą

Norvegijos maisto saugos tarnyba patikrino kelias Trondelag pakrantės žuvų fermas. Šios centrinėje Norvegijos dalyje esančios fermos šiauriau Kristiansundo priklauso antrai pagal dydį pasaulyje lašišų auginimo verslo kompanijai „SalMar“.

Šio žuvų augintojo fermų narvuose buvo rastas ir didelis kiekis negyvų, ir žaizdotų, sunkiai sergančių lašišų. Maisto saugos tarnyba išplatino žaizdotų žuvų nuotraukas.

Už netinkamą žuvų auginimą ir priežiūrą Norvegijos maisto saugos tarnyba kompanijai „SalMar“ skyrė 1,7 mln. Norvegijos kronų (apie 146 tūkst. eurų). Tai yra didžiausia suma, kurią gali skirti ši tarnyba. Pajamos iš lašišų auginimo Norvegijoje yra pakankamai didelės, todėl net ir didžiausia bauda žuvų augintojams gali būti tarsi „lašas jūroje“.

Patikrinimą Norvegijos maisto saugos tarnyba atliko kartu su Norvegijos pakrančių apsaugos tarnyba. Tikrinimas vienu metu vyko daugelyje Trondelag pakrantės žuvų fermų, kad žuvų augintojai vieni kitų neįspėtų apie vykstantį tikrinimą.

Siaubas: žaizdotos žuvys, kurias surado tikrintojai, atsiranda, kai jos serga arba nuo jų karštu vandeniu nuplautos utėlės. Norvegijos maisto saugos tarnybos nuotr.

Nuplaudavo utėles

Vienokių ar kitokių pažeidimų rasta daugelyje Norvegijos žuvų augintojų fermų, tačiau „SalMar“ mastai pritrenkė. Tokių kiekių sergančių žuvų, kiek jų rasta „SalMar“ fermose, Norvegijos tikrintojai pripažino, kad dar nebuvo regėję.

Norvegijos maisto saugos tarnybos vieno iš departamentų vadovas Džonas Falchas, kuris ir vadovavo tikrinimui, teigė, kad fermose rastos žaizdotos lašišos buvo užsikrėtusios utėlėmis. Technologija yra tokia, kad utėlės nuo žuvų nuplaunamos karštu vandeniu. Jis nudegina jų odą, todėl ir atsiranda žaizdos. Žaizdų ant žuvų odos gali atsirasti ir dėl įvairių ligų.

Pastaruoju metu bent 2–3 savaites lašišinių žuvų Lietuvos pardavimuose sumažėjo arba beveik nebeliko.

Netgi jei žuvys ir nesirgo, o žaizdos atsirado dėl karšto vandens, kuriuo nuplautos utėlės, jos yra pavojingos. Per pažeistą odą žuvys iš žaizdų išleidžia kūno skysčius, dalis žūva.

D. Falchas tikino, kad žaizdotų žuvų auginimas jūrų fermose yra ir antihumaniškas veiksmas. Jūrų fermos yra įrengtos natūralioje aplinkoje, kur vandens druskingumas didelis. Sūrus vanduo degina žaizdotą žuvų odą, jos jaučia skausmus.

Žaizdotos, nusilpusios ar akivaizdžiai sergančios žuvys fermose privalo būti sunaikintos. Žuvų augintojai dažnai to nepaiso. Užaugintas žaizdotas žuvis jie stengiasi parduoti kaip žaliavą įvairių lašišų produktų ar preparatų gamintojams.

Pėdsakai vedė ir į Lietuvą

„SalMar“ žuvų augintojai tikino, kad sergančias žuvis, kurios buvo rastos jų fermoje, jie jau buvo suplanavę išdoroti. Kodėl tai nebuvo padaryta viešai, nepaaiškinta.

Dėl prasto žuvų laikymo Norvegijos akvakultūros fermose susidomėjo ir Norvegijos valstybės kontrolės institucijos. Pagal Norvegijos maisto saugos tarnybos tikrinimo medžiagą ir kitus duomenis ketinama parengti išsamią ataskaitą apie Norvegijos akvakultūros pramonės veiklą.

Gali būti, kad nemaža dalis Norvegijos fermose užaugintų lašišinių žuvų patekdavo ir į Lietuvą, būdavo platinama per prekybos tinklus.

Neatsitiktinai kartas nuo karto lašišinėms žuvims Lietuvos prekybos tinkluose būdavo pakankamai didelių, net iki 50 proc. nuolaidų.

Ir dar vienas tarsi sutapimas yra tai, kad pastaruoju metu bent 2–3 savaites lašišinių žuvų Lietuvos pardavimuose sumažėjo arba beveik nebeliko. Galima manyti, kad tai galėjo sutapti ir su Norvegijos maisto saugos tarnybos rastais pažeidimais šios šalies žuvų augintojų fermose.

Dėl „SalMar“ žuvų augintojų fermose rastų rimtų žuvų auginimo pažeidimų gali nukentėti ir dalis tose fermose dirbusių lietuvių. Į Norvegiją dirbti žuvų apdorojimo cechuose ir žuvų auginimo fermose, kur mokami Lietuvos masteliais dideli pinigai, vyksta nemažas būrys mūsų tautiečių.