PRIE LATVIJOS VAIRO – DVI MOTERYS

Tarnybą valstybės struktūrose ir trijų vaikų auklėjimą derinanti teisininkė Evika Siliņa tapo naująja Latvijos premjere. Ji – tik antroji šalies ministrų kabinetui vadovausianti moteris.

Nuo 2019-ųjų prie vyriausybės vairo stovėjęs Krišjānis Kariņš rugpjūčio viduryje paskelbė, kad dėl nesutarimų valdančiojoje koalicijoje atsistatydina iš premjero pareigų.

E. Siliņa yra K. Kariņio centristinės partijos „Naujoji vienybė“, kuri laimėjo 2022-aisiais vykusius visuotinius rinkimus, tačiau jai pavyko sudaryti tik koalicinę vyriausybę, turinčią 53 iš 100 vietų parlamente, narė.

48-erių E. Siliņa, įgijusi teisininkės išsilavinimą, į parlamentą buvo išrinkta pernai spalį.

Naująją koaliciją remia 52 Saeimos nariai ir nepartinis parlamento narys Olegas Burovas.

Naujoji ministrė pirmininkė tikisi, kad opozicija kritikuos vyriausybės darbą, tačiau viliasi, kad ji leis naujajam ministrų kabinetui dirbti savo darbą. „Prašau kritikuoti – aš išklausysiu, bet taip pat prašau leisti mums dirbti savo darbą“, – kreipdamasi į parlamentarus sakė E. Siliņa.

Ji tvirtino, kad jos vyriausybė teiks pirmenybę nacionaliniam saugumui tol, kol kaimyninė Rusija tęs karą prieš Ukrainą: „Didinsime gynybos biudžetą ir stiprinsime savo ginkluotąsias pajėgas.“

Be premjero posto, centristų „Naujoji vienybė“ gavo finansų, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, užsienio reikalų, vidaus reikalų, teisingumo ir aplinkos ministrų portfelius.

Trys ministrai naujojoje vyriausybėje yra iš ankstesnio K. Kariņio ministrų kabineto: finansų ministras Arvilas Ašeradenas, teisingumo ministrė Inese Lībiņa-Egnere ir švietimo ministrė Anda Čakša.

Užsienio reikalų ministru patvirtintas K. Karinš, o į vidaus reikalų ministro postą po pertraukos grįžta Saeimos deputatas Richardas Kozlovskis. Aplinkos ir regionų plėtros ministro poste dirbs parlamentarė Inga Bērziņa, o sveikatos apsaugos ministras bus gydytojas ir parlamentaras Hosamas Abu Meri. Pastarasis bus pirmasis Latvijos vyriausybės narys iš Viduriniųjų Rytų. Libane gimęs H. Abu Meri į Latviją persikėlė prieš tris dešimtmečius studijuoti medicinos, tačiau, be gastroenterologo diplomo, įgijo ir politinės patirties – dukart buvo išsirnktas į Saeimą.

Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) gavo keturis ministrų portfelius. Ekonomikos ministru tapo ŽVS frakcijos pirmininkas Viktoras Valainis, žemės ūkio ministru – parlamentaras Armandas Krauzė, gerovės ministru – Saeimos narys Uldis Augulis, jau anksčiau dirbęs šiame poste, klimato ir energetikos ministru – Kasparas Melnis.

„Progresyvieji“ vyriausybėje bus atsakingi už gynybą, kultūrą ir susisiekimą. Kultūros ministro postą užims Rygos miesto tarybos narė Agnese Logina, gynybos ministro postą – parlamento Europos reikalų komiteto narys Andris Sprūdas, o Susisiekimo ministerijai vadovaus parlamentinės frakcijos lyderis Kasparas Briškenas.

Saeimos pirmininko postas atiteko ŽVS – Parlamento vadove išrinkta Saeimos Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komisijos vadovė, buvusi ilgametė Carnikavos merė Daiga Mierinja. Už jos kandidatūrą balsavo 55 parlamentarai.

E. Siliņai tapus Latvijos premjere, visų trijų Baltijos šalių vyriausybės atsidūrė moterų rankose: Estijos kabinetui vadovauja Kaja Kallas, Lietuvos – Ingrida Šimonytė.