Ukraina turi didžiausius Europoje dujų saugojimo pajėgumus. ES reikia daugiau saugyklų, kad būtų galima sumažinti kainų svyravimus, tačiau jai teks atsižvelgti į riziką, kurią kelia Rusijos atakos prieš Ukrainos infrastruktūrą, rašo „Deutsche Welle“.

Neįprasta situacija

Po didelių infliacinių energijos kainų šuolių, kai pernai vasarį prasidėjo karas Ukrainoje, Europai dabar gresia galimas dujų pasiūlos perteklius ir vėliau staigus kainų kritimas. Jai taip pat reikia daugiau saugojimo pajėgumų.

„Artėjant vasarai, ES didžiausios energetikos krizės jos istorijoje metu susiduria su neįprasta situacija: per daug dujų, kad ji galėtų su jomis susitvarkyti“, – pavasarį paskelbtoje ataskaitoje įspėjo Kolumbijos universiteto Pasaulinės energetikos politikos centro tyrėjai Akosas Loszas ir Ira Josephas.

Pernai rugpjūtį kainos ES pašoko iki rekordinių 350 eurų už 1 megavatvalandę (MWh), nes, Rusijai sumažinus tiekimą, trūko dujų. 2023 m. kainos sumažėjo, iš dalies dėl švelnesnės, nei tikėtasi, žiemos.

Pasak Bruegelio ekonomikos studijų centro, dėl 2022 m. kainų šuolių teko imtis didžiulių valstybės intervencijų – ES vyriausybės skyrė 646 mlrd. eurų įmonėms ir vartotojams apsaugoti.

Be dujų tiekimo iš Rusijos Europos dujų rinkos subalansuotesnės nei anksčiau, vadinasi, paklausos padidėjimas ar tiekimo sutrikimas gali turėti neproporcingai didelį poveikį, sako Kamilis Lipinskis iš Lenkijos ekonomikos instituto (PIE).

„Naftogaz“ priklausančių Ukrainos saugyklų bendras pajėgumas siekia 31 mlrd. kub. m. Didesnius nei Ukrainos dujų saugyklų pajėgumus turi tik JAV ir Rusija.

Galimybė balansuoti rinkas

Anot K. Lipinskio, Vokietijos dujų saugyklos, kurioms tenka 22 proc. visų ES dujų saugyklų pajėgumų, sugebėjo užtikrinti pakankamą tiekimą ES, kad būtų galima išvengti vartotojų ir svarbiausių dujomis kūrenamų elektrinių paklausos ribojimo. Tačiau vien šių saugyklų nepakanka kainų svyravimams visoje ES subalansuoti, todėl blokas ieško papildomų galimybių.

Europos Komisijos atstovas spaudai Timas McPhie patvirtino, kad ES valstybėms narėms iki lapkričio reikės 90 proc. užpildyti savo saugyklas.

„Europai reikia panaudoti kuo daugiau Ukrainos požeminių saugyklų pajėgumų, kad būtų galima padengti galimus žiemos paklausos šuolius“, – sakė Jacopo Casadei iš energetikos analitinio centro „Energy Aspects“.

2020 m. Ukraina suderino savo reguliavimo sistemą su ES ir sumažino ES įsikūrusiems prekybininkams taikomas dujų sandėliavimo vietos saugyklose kainas, apkarpiusi tarifus ir muitus. Prieš du mėnesius dujų saugyklų operatorė „Ukrtransgaz“ buvo sertifikuota pagal ES dujų saugojimo taisykles.

Ukrainos rinkoje taip pat siūloma saugoti dujas už fiksuotą kainą, todėl išvengiama neatidėliotinų sandorių rinkos svyravimų.

Valstybinei dujų bendrovei „Naftogaz“ priklausančių Ukrainos saugyklų bendras pajėgumas, vertinant vienuolika požeminių saugyklų, siekia 31 mlrd. kub. m.

Didesnius nei Ukrainos dujų saugyklų pajėgumus turi tik JAV ir Rusija. Tai lėmė buvęs Ukrainos, kaip svarbios rusiškų dujų tranzito į Europą šalies, vaidmuo.

„Naftogaz“, patronuojančiosios „Ukrtransgaz“ bendrovės, atstovai sako ES šalims galį pasiūlyti 10 mlrd. kub. m dujų saugyklų pajėgumų, t. y. 10 proc. papildyti esamus ES dujų saugyklų  pajėgumus, kurie šiuo metu yra 100 mlrd. kub. m.

Pasak „Naftogaz“, šis kiekis galėtų būti padidintas iki 15 mlrd. kub. m, jei Ukraina susigrąžintų Rusijos okupuotą teritoriją.

Apie 25 mlrd. kub. m dujų saugyklų pajėgumų, arba 80 proc. visų Ukrainos dujų saugyklų pajėgumų, yra Vakarų Ukrainoje, netoli Lenkijos ir Slovakijos sienų.

Dar 2 mlrd. kub. m pajėgumų yra centrinėje Ukrainoje, toli nuo karo fronto linijų ir Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje.

4 mlrd. kub. m pajėgumų yra arčiau rytinių Rusijos dujų įleidimo taškų, iš dalies okupuotoje teritorijoje.

Vakarų Ukrainoje esančioje Bilčės-Volycko-Uhersko saugykloje, didžiausioje visoje Europoje, galima sukaupti daugiau nei keturis kartus didesnį kiekį gamtinių dujų nei didžiausioje Vokietijos saugykloje. Ekspertai sako, kad ją galima lengvai prijungti prie ES tinklų. Kalbama, kad ES pareigūnai svarsto, ar pritarti jungtims su šia saugykla, kurioje galima saugoti iki 17,05 mlrd. kub. m dujų.

Anot Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorės atstovų, šalies dujų perdavimo sistema turi daugiau kaip 100 transportavimo maršrutų tarp savo objektų ir ES sienų.

Būtina mažinti riziką

„Rusija metodiškai puola infrastruktūrą, dažniausiai siekdama sukelti skausmo ir kančių Ukrainos gyventojams, tačiau savo dujų tranzitą ji išlaiko nepažeistą. Nežinia, ar ji galvoja, kad ateityje galės tuo pasinaudoti“, – sako Anna Mikulska iš Rice’o universiteto Bakerio viešosios politikos instituto.

Rusija taip pat vis dar siunčia kažkiek dujų per Ukrainą. Esant įtemptoms rinkos sąlygoms, tai gali tapti dar vienu būdu daryti spaudimą Europai, pridūrė A. Mikulska.

Fizinės dujų infrastruktūros apgadinimas, konkrečių įrenginių ar objektų kontrolės praradimas ir vyriausybių draudimai eksportuoti ar reeksportuoti gamtines dujas ekstremaliosios tiekimo padėties atveju –  tik keli rizikos veiksniai, su kuriais susiduria Europos prekybininkai, pažymima PIE ataskaitoje.

Norint Ukrainoje saugoti trečiųjų šalių dujas, reikėtų valstybės garantijų, kad komercinės bendrovės galėtų naudotis valstybei priklausančiais pajėgumais, mano Pasaulinės energetikos politikos centro ekspertai.

Vienas iš jų siūlymų – pasitelkti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką. Šis skolintojas, pasak ekspertų, galėtų suteikti garantijų, kurios padengtų politinę ir su karu susijusią riziką. Tačiau bankas „Deutsche Welle“ pareiškė, kad dar per anksti skelbti kokią nors informaciją.

T. McPhie patvirtino, kad Europos Komisija nagrinėja, kaip viešųjų institucijų išduodamos garantijos galėtų suteikti tinkamą draudimo apsaugą Ukrainoje saugomoms gamtinėms dujoms. Tačiau laiko lieka vis mažiau.