Rusija įtūžo: Lenkija nepakvietė V. Putino į Antrojo pasaulinio karo pradžios metines | Diena.lt

RUSIJA ĮTŪŽO: LENKIJA NEPAKVIETĖ V. PUTINO Į ANTROJO PASAULINIO KARO PRADŽIOS METINES

  • 10

Rusija trečiadienį reiškė pasipiktinimą, kad Lenkija nepakvietė prezidento Vladimiro Putino į vėliau šiais metais vyksiančius Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-ųjų metinių renginius.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė esanti nustebusi dėl Varšuvos planų paminėti šią sukaktį tik su Lenkijos artimomis sąjungininkėmis – Europos Sąjungos ir NATO narėmis, taip pat kelių buvusių sovietinių respublikų atstovais.

Rusija apkaltino Lenkijos valdžią ignoruojant „istorijos logiką“ ir siekiant paverti rugsėjį 1-ąją vyksiančius minėjimus „slaptu“ susitikimu.

„Nepaisant neginčijamai lemiamo mūsų Tėvynės indėlio į Hitlerio Reicho sutriuškinimą ir Lenkijos išvadavimą nuo nacistinių grobikų, Rusijai šioje schemoje vietos nenumatyta“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Tegul tai lieka dabartinės Lenkijos valdžios sąžinei“, – pridūrė URM.

Tuo metu Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) spaudos tarnyba nurodė, kad „pakvietimų esmė yra ne istorinė, o veikiau šiuolaikinė“.

„Šiuos dramatiškus įvykius minės Lenkija ir kitos šalys, su kuriomis mūsų dienomis glaudžiai dirbame dėl taikos pasaulyje, remdamiesi tarptautinės teisės laikymosi principais“, – prezidento kanceliarija informavo naujienų agentūra AFP.

Prieš naciams įsiveržiant į Lenkiją 1939 metų rugsėjo 1-ąją Vokietija ir Sovietų Sąjunga susitarė pasidalyti Rytų Europą pagal liūdnai pagarsėjusio Molotovo-Ribbentropo (Molotovo-Ribentropo) pakto slaptuosius protokolus.

SSRS, tuometė nacistinės Vokietijos sąjungininkė, 1939 metų rugsėjo 17 dieną užpuolė Lenkiją iš rytų ir užėmė dalį jos teritorijos. Abiejų agresorių draugiški ryšiai išliko iki 1941 metų birželio 22-osios, kai Hitleris netikėtai pradėjo puolimą prieš pačią Sovietų Sąjungą.

A. Dudos padėjėjas Krzysztofas Szczerskis (Kšyštofas Ščerskis) sakė, kad apeliuoti į istorijos logiką „1939-ųjų rugsėjo kontekste yra problemiška. Jis pridūrė, kad Lenkija ir jos sąjungininkės laikosi tarptautinės teisės.

„Šių taisyklių sulaužymas buvo agresoriaus požymis 1939-aisiais ir tebėra didžiausia grėsmė taikai mūsų dienomis“, – pabrėžė pareigūnas.

Maskva yra smerkiama Vakarų šalių dėl 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos ir palaikymo Rytų Ukrainoje veikiantiems prorusiškiems separatistams. Vakarai taip pat peikia Rusijos karinę pagalbą Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimui ir jos vaidmenį kitose krizėse.

Maskva savo ruožtu tvirtina, kad Vakarai dažnai užmiršta, jog Sovietų Sąjunga išgelbėjo pasaulį nuo Hitlerio.

Manoma, kad per Antrąjį pasaulinį karą žuvo 27 mln. Sovietų Sąjungos karių ir civilių. Raudonosios armijos triumfas pražūtingiausiame kare per žmonijos istoriją Rusijoje yra itin svarbus nacionalinio pasididžiavimo šaltinis.

Rašyti komentarą
Komentarai (10)

Lietuvis

Šaunuoliai Lenkai, tikri savo šalies patriotai. Gerbiu tokius kaimynus. Senai reikėjo mums draugauti, gal būtumėm prieš vatas ir atsilaikė kartu.

........

Šudlenkynas tai diagnozė.

VYTAUTAS

ar pamiršote šlechtas skerdžiančius Lietuvius.VILNA NAŠA ,dar ir dabar jie tuo isitikine.Tai ar nebuvo mažesni okupantai.Jai ne rusai su hitleriu,tai galima iš lenkų laukti ne mažesnės intervancijos.Jie kažkodėl plechavičių garbina,kuris skerdė LIETUVIUS.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS