Scanpix nuotr.

RUSIJA META SUDĖTINGIAUSIĄ IŠŠŪKĮ BRITANIJAI PO ŠALTOJO KARO?

2018-01-23 12:32
BNS inf.

Jungtinės Karalystės kariuomenės vadas pirmadienį perspėjo, kad Rusija meta „sudėtingiausią ir opiausią“ iššūkį Britanijos saugumui po Šaltojo karo pabaigos.

Retoje viešoje kalboje Generalinio štabo viršininkas Nickas Carteris (Nikas Karteris) sakė, jog „negalime sau leisti nieko neveikti“ Rusijos karinės galios akivaizdoje.

Rusija meta „sudėtingiausią ir opiausią iššūkį saugumui (iš tų), su kuriais susiduriame nuo Šaltojo karo“ pabaigos, kviestiniams klausytojams Londone veikiančiame Karališkajame jungtinių tarnybų institute (RUSI) sakė N. Carteris.

Jis detaliai apibūdino Maskvos karinius pajėgumus, kuriuos iliustravo filmuota medžiaga rusų kalba. Šią medžiagą jis pavadino „informaciniu karu“.

Dabartinę situaciją N. Carteris palygino su padėtimi prieš Pirmąjį pasaulinį karą: „Mes, galvoju, turėtume saugotis per didelio nusiraminimo; paralelės su 1914 metais yra akivaizdžios.“

„Mūsų karta po Šaltojo karo pabaigos priprato prie pasirenkamų karų. Bet konflikto su Rusija atžvilgiu pasirinkimo galime neturėti“, – pažymėjo jis.

N. Carteris perspėjo, kad Didžiajai Britanijai galėtų būti sunku prilygti Rusijos kariniams pajėgumams.

Rusija galėtų inicijuoti karo veiksmus greičiau nei tikimasi, pabrėžė jis ir sakė, kad per konfliktą Sirijoje Maskva pademonstravo, kaip veikia jos modernios didelio nuotolio sparnuotosios raketos.

Biudžeto klausimai

Dėl daug metų vykdytos griežto taupymo ir vyriausybės išlaidų karpymo politikos Britanijos ginkluotosios pajėgos atsidūrė keblioje padėtyje, o viena pernai pasirodžiusi apžvalga išprovokavo žiniasklaidos pranešimus, kad laukia nauji apkarpymai.

„Manau, kad mūsų pajėgumas užkirsti kelią šioms grėsmėms arba atsakyti į jas susilpnės, jei dabar joms neprilygsime“, – akcentavo britų kariuomenės vadas.

Konkrečių savo reikalavimų N. Carteris neišdėstė ir pripažino, kad plačioje nacionalinio saugumo apžvalgoje bus „kitų prioritetų“, bet sakė, kad tolesnio Britanijos pajėgų finansavimo perspektyva yra „nuraminanti“.

„Išspaudžiame viską iš to, ką turime, – sakė jis. – Aš taip pat esu čia, kad įtikinčiau skirti daugiau.“

Ministrės pirmininkės Theresos May (Terezos Mei) atstovas sakė, kad Didžioji Britanija yra įsipareigojusi gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Generalinio štabo viršininkas sako, kad susiduriame su virtine grėsmių, kad mums reikia užtikrinti savo pajėgumus, kurių reikia joms spręsti. Būtent tai ir darome pagal (pernai liepą pristatytą) Nacionalinio saugumo pajėgumų apžvalgą“, – sakė jis.

„Ir mes tai darome iš jėgos pozicijų, turėdami 36 mlrd. svarų (40,9 mlrd. eurų) gynybos biudžetą, kuris iki 2020–2021 metų padidės iki beveik 40 mlrd. svarų“, – pridūrė atstovas.

Britanijos gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas (Geivinas Viljamsonas), perėmęs šį portfelį tik pernai lapkritį, kai jo pirmtakas Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) atsistatydino dėl lytinio priekabiavimo skandalo, kaip pranešama, ketina paraginti skirti daugiau lėšų gynybai.

N. Carterio kalba tikriausiai dar labiau padidins spaudimą finansų sekretoriui Philipui Hammondui (Filipui Hamondui) vykdyti šiuos reikalavimus.

Gairės: Rusija, Didžioji Britanija, Šaltasis karas, saugumas

Rašyti komentarą

Komentarai (1)