TARP LŪKESČIŲ NEPATEISINUSIŲ NOBELIO LAUREATŲ – M. GORBAČIOVAS IR B. OBAMA

„Visi konfliktai kyla iš neapykantos arba baimės, tad reikia panaikinti neapykantos arba baimės šaltinius“, – taip samprotauja Mianmaro vyriausybės vadovė Aung San Suu Kyi.

Moralinę teisę samprotauti apie taiką Aung San Suu Kyi turi, mat 1991 m. gavo Nobelio taikos premiją už kovą be smurto dėl demokratijos ir žmogaus teisių. Ilgus metus namų arešto sąlygomis Mianmaro kariuomenės laikyta Aung San Suu Kyi galiausiai pasiekė šiokių tokių demokratiją primenančių reformų šalyje. Tačiau tapusi vyriausybės vadove, šią kovą apleido, sako nusivylę kritikai.

Vienu didžiausių Nobelio taikos premijų nusivylimu dažnas apžvalgininkas laiko 209 m. apdovanotą Baracką Obamą – vos metais prieš tai išrinktą į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentus. Tai buvo tarsi premija avansu, bet taikos darbas taip ir nenudirbtas, sako kritikai. Tarp kritikų – net ir tuometis Norvegijos Nobelio komiteto sekretorius Geiras Lundestadas. Prieš dvejus metus žiniasklaidai jis pripažino, kad premija visai nesustiprino B. Obamos siekiant gesinti karus, į kuriuos tuo metu buvo įsivėlusi Amerika.

Michailas Gorbačiovas Nobelio premiją gavo 1990 m. „Už pirmaujantį vaidmenį tarptautinę bendruomenę apėmusiuose taikos procesuose“. Šalininkai M. Gorbačiovą gyrė už dažnus susitikimus su Jungtinių Amerikos Valstijų lyderiais, branduolinio arsenalo mažinimo susitarimus, karių iš Afganistano išvedimą, gana nuosaikią užsienio politiką kilus judėjimas prieš komunistų vyriausybes Rytų Europoje. Tačiau jau tuomet Norvegijos spaudoje buvo daug skeptikų, netikėjusių M. Gorbačiovo siekiais pertvarkyti Sovietų Sąjungą, nes jo veiksmai prieš atsiskirti siekiančias respublikas, tarp jų ir Lietuvą, kėlė abejonių.  Ir tikrai – tūkstantis 1991 m. Vilniuje sovietai praliejo taikių nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vyriausybės gynėjų kraują.

O griuvus Sovietų Sąjungai M. Gorbačiovas ne kartą piktinosi, kad NATO šalių žingsnis į savo gretas priimti laisvai tokį kelią pasirinkusias Rytų Europos valstybes esą neatitinka Šaltojo karo pabaigos dvasios. NATO plėtra į Rytus tapo pagrindine dabartinio Rusijos prezidento pasakojimo apie menamą grėsmę Rusijai ašimi.

Išsamiau apie Nobelio premijos laureatus, kurie gavę apdovanojimą vėliau sulaukė daug kritikos kaip nepateisinę lūkesčių – Algirdo Acaus pasakojime.